Dafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dafai

Dafas (pers. دف, azer. dəf, uzb. doyra) – mušamasis membranofonas, rėminis būgnas su žvangučiais. Paplitęs daugiausia Viduriniuosiuose Rytuose (Iranas, Afganistanas, Tadžikistanas, Pakistanas), Turkijoje, Indijoje, Azerbaidžane ir kt.

Dafą sudaro medinis rėmas, ant kurio įtempiama oda membrana (dabar dažniau plastiku). Neretai ant dafo rėmo pritvirtinami metaliniai žiedai ar pirštiniai cimbolai, žvangantys kratant dafą (panašiai kaip grojant tamburinu). Dafas laikomas abiem rankomis ir yra mušamas pirštais bei plaštakomis. Instrumentu paprastai pritariama atliekant persų, kurdų, azerų klasikinę ar religinę muziką.

Manoma, kad dafas iš Senovės Persijos, iš kurios vėliau paplito po aplinkinius kraštus. Šį instrumentą plačiai naudoja sufijai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]