Džordžonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Rename icon.svg  Šį puslapį siūloma pervadinti į „Giorgione
Neakivaizdžios priežastys gali būti nurodomos ir svarstomos aptarime, papildomos informacijos gali būti istorijoje.
Spėjamas Džordžonės autoportretas (Hercogo Anton Ulrich muziejus, Braunšveigas)

Džordžonė (it. Giorgione, 1477(78) – 1510 m.) – italų brandžiojo renesanso dailininkas, priklausęs Venecijos dailės mokyklai. Džordžonė žinomas vienais garsiausių paveikslų Europos mene „Mieganti Venera“ ir „Audra“.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Džordžonė (tikr. Giorgio Barbarelli da Castelfranco) gimė 1477 arba 1478 m. Kastelfranko Veneto miestelyje, 40 km iki Venecijos. Manoma, kad jis buvo Džiovanio Belinio mokinys ir jau būdamas vos 23 metų gavo pirmuosius užsakymus. Džordžone („didžiuoju Džordžu“) buvo pramintas dėl didelės figūros ir charakterio. Giorgio Vasari teigimu, jis apie 1500 m. susitiko su Leonardu da Vinčiu, iš kurio perėmė kai kuriuos savo dailės bruožus. G. Vasari taip pat mini, kad Ticianas buvo jo mokinys, tuo tarpu Ridolfi tikina, kad abu, Džordžonė ir Ticianas, buvo Džiovanio Belinio mokiniai. Gali būti, kad Džordžonė kurį laiką mokėsi pas Vittore Carpaccio. 1507 m. Džordžonė gavo užsakymą ištapyti gimtojo miesto katedros altorių („Kastelfranko Madona“). 1507-08 m. nutapė paveikslą Dožų rūmuose (neišlikęs). Taip pat jis dirbo Venecijos viešosiose vietose, tačiau jo darbų praktiškai neišlikę. 1508 m. kartu su Ticianu jis tapė freskas Fondaco dei Tedeschi vokiečių pirklių viešosios įstaigos sienose. Šie darbai pražuvo gaisro metu, išliko tik menki fragmentai.

Vieninteliu pasirašytu Džordžonės paveikslu (Zorzi da Castelfranco), datuotu 1506 m., yra portretas „Laura“. Venecijos kolekcionierius Marcantonio Michiel 1521−1543 m. aprašė grupę dailininko paveikslų, iš kurių nustatyti tik 4 ar 5. Tai „Mieganti Venera“, „Audra“, „Trys filosofai“, „Berniukas su strėle“ ir „Kristus, nešantis kryžių“ (Šv. Roko bažnyčioje Venecijoje, priskyrimas abejotinas).[1] 1648 m. Carlo Ridolfi biografijose „Kastelfranko Madoną“ priskyrė Džordžonei. Šis priskyrimas visuotinai pripažįstamas menotyrininkų. Džordžonė mirė 1510 m. nuo maro, kuriuo esą užsikrėtė nuo meilužės (anot Giorgio Vasari). Manoma, kad tai įvyko lapkričio mėnesį. Džordžonė laikomas vienu pirmųjų Europos menininkų, kuris specializavosi privačių užsakovų užsakymams.

Tapybos darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Savo gyvenimo metu Džordžonė buvo žinomas kaip audringo talento dailininkas, tačiau maža jo darbų išlikę. Iš viso tik apie 20 paveikslų šiuo metu priskiriama Džordžonei ir tik vienas, „Laura“, yra datuotas ir pasirašytas jo paties. Sunkumą nustatant Džordžonės darbus sudaro jų panašumas į ankstyvuosius Ticiano darbus. Be to, dėl netikėtos ir ankstyvos mirties Džordžonės paveikslus baigė kiti dailininkai. Pvz., paveikslą „Trys filosofai“ baigė Sebastiano del Piombo, o „Miegančios Veneros“ dangų ir peizažo detales − Ticianas.

Džordžonė pasižymėjo kaip vienas pirmųjų Vakarų dailės tapytojų, kurio paveiksluose alegorinės ir istorinės asociacijos perkeliamos į antrą planą. Dailininkas leidžia grožėtis pačiu dailės objektu. Paveikslas „Audra“ laikomas pirmuoju peizažu, o „Mieganti Venera“ pačiu reikšmingiausiu moters akto pavaizdavimu Vakarų dailėje. Džordžonės įtaką patyrė Palma Vyresnysis ir Dosas Dosis.

„Mieganti Venera“ pabrėžia nuogo moters kūno verte paveiksle ir tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių dailės darbų. Dailininko sumanymas pavaizduoti Venerą miegančią ir atitrūkusią nuo žiūrovo bei paveikslo aplinkos, idėjos realizacija veikia šokiruojamai netgi Modernizmo amžiuje (vienu metu paveikslas buvo priskiriamas Rafaeliui). Kai kurių kritikų vertinimu Džordžonė yra pirmasis klasikinės eros dailininkas, savo darbuose turėjęs modernumo bruožų.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Chilvers, Ian. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004. p. 290

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Džordžonė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka