Džigituotė

Vienas iš džigituotės triukų.

Džigituotė

Džigituotė (rus. джигитовка) – jojimas arkliu, kartu atliekant gimnastikos ir akrobatikos triukus. Tai karinė taikomoji žirgų sporto šaka ir cirko žanras.

Džigituotė atsirado ir vystėsi Kaukazo ir Vidurio Azijos tautose bei kazokų tarpe kaip paprasto jojimo variantas, kurio metu tiek raitelis, tiek žirgas gerino savo jojimo gebėjimus. Džigituotė buvo kazokų nacionalinė sporto šaka.. Pavadinta pagal žodį džigitas.

Džigituotė būna:

• sportinė džigituotė. Žirgas šuoliuoja plačiu galopu lygiu tiesiu 360 m ilgio ir 10 m pločio taku. Pratimai pagal sudėtingumą skirstomi į 3 grupes. Pirma grupė (1 taškas už pratimą) – atsispyrimai į žemę, grįžtant į balną. Antra grupė (2 taškai už pratimą) – veiksmai, atliekami įsikibus į balno lanką, „žirklės“, žiedų paėmimas nuo žemės. Trečia grupė (3 taškai už pratimą) – sudėtingiausi pratimai, pvz., „Uralo suktukas“ ir kiti.
• cirko džigituotė. Triukinis jojimas, kurio metu šaudoma į taikinį iš įvairių padėčių, šokinėjama ir t. t. Iš šios džigituotės atsirado voltižiruotė.
• nacionalinė džigituotė. Pvz., kazachų džigituotė vadinama kumisal (кумисал), kirgizų tyjyn-enmej (тыйын-энмей), ji apima daugiausia tokius veiksmus kaip smulkių daiktų (pvz., monetų) paėmimą nuo žemės. Gruzinų džigituotė džiriti apima šaudymą į taikinį iš balno, papachos paėmimą nuo žemės ir pan.

Istorija

Pirmąkart džigituotės tipo jojimas paminėtas Ksenofonto darbuose..

Kazokų džigituotė

Vienas žinomiausių džigituotės variantų yra kazokų džigituotė, labai paplitusi XIX a.

1899 m. Kazokų tarnybos rikiuotės statute buvo rašoma:
„205 str. Džigituotės paskirtis yra vystyti kazoko drąsą ir vikrumą, todėl džigituotė būtina kiekvienam kazokui.
209 str. Džigituotė skirstoma į: 1) privalomą kiekvienam kazokui, atliekamą su ginklu ir žygio nešuliu, ir 2) laisvąją, kuri gali būti atliekama be ginklo ir nešulio.“

Privalomoji džigituotė:

• šaudymas nuo žirgo ir manekenų kapojimas,
• daiktų paėmimas nuo žemės,
• pėsčio draugo užkėlimas ant žirgo,
• sužeistojo gabenimas ant žirgo vienam ar kartu su kitu raiteliu,
• nušokimas nuo žirgo ir užšokimas jojant karjeru.

Laisvoji džigituotė:

• džigituotė su pika,
• persėdimas jojant nuo vieno žirgo ant kito,
• jojimas dviem žirgais,
• grupinis jojimas,
• jojimas stovint,
• jojimas žemyn galva,
• apsisukimas veidu atgal jojant karjeru ir jojimas atbulam,
• arklio nubalnojimas jojant,
• kita.

1911-1915 m. Sytino leidyklos karinėje enciklopedijoje minima, kad džigituotę sudaro šie veiksmai:

• Šaudymas jojant karjeru į šiaudinius manekenus bei į ant žemės patiestus baltus popieriaus lapus.
• Lenkimasis kairėn ir dešinėn ir daiktų paėmimas nuo žemės.
• Nušokimas nuo žirgo ant žemės į abi puses po kelis kartus.
• Jojimas stovint balne.
• Nušokimas nuo žirgo prieš barjerą ir užšokimas ant žirgo, kai šis peršoka barjerą.
• Žirgo nubalnojimas ir pabalnojimas jojant karjeru, pasislinkus ant žirgo atgal.
• Jojant visu greičiu nušokimas nuo žirgo atgal ir išsyk užšokimas ant žirgo iš užpakalio, prisitraukus už arklio uodegos.
• Kojas laikant balnakilpėse atsilošti atgal kairėn ar dešinėn ir pakibti galva žemyn.
• Jojant visu greičiu pralįsti žirgui po pilvu arba priekyje po kaklu ir vėl sėsti balną iš kitos pusės.
• Jojimas dviem žirgais peršokant nuo vieno ant kito.

Vėliau džigituotė buvo įtraukti į Raudonosios Armijos kavalerijos kovinio rengimo programą. Vėliau vystantis koviniam rengimui darėsi svarbiau kavaleristui gebėti bendradarbiauti su savo padalinio kavaleristais bei kitų dalinių kariais, negu didinti savo asmeninį jojimo meistriškumą. XX a. 6-tą dešimtmetį panaikinus kavaleriją kaip kariuomenės rūšį džigituotė kaip mokomoji disciplina buvo panaikinta.

Iki 8-to dešimtmečio džigituotė egzistavo kaip atskiras sporto šaka. Šešiskart TSRS džigituotės čempionas buvo žinomas meistras Irbekas Kantemirovas (Ирбек Кантемиров), žinomos cirko artistų Kantemirovų dinastijos narys. Žinomi džigituotės meistrai buvo nusipelnęs sporto meistras Valentinas Mišinas (Валентин Мишин) ir Rusijos kaskadininkų patriarchas Muchtarbekas Kantemirovas (Мухтарбек Кантемиров). 8-tame XX a. dešimtmetyje džigituotę Rusijos cirke pakeitė voltižiruotė.

XX a. 3-čią dešimtmetį rusišką džigituotę į Europą ir JAV užvežė baltieji emigrantai, pvz., F. Jelisejevas (Ф. Елисеев) ir V. Soloduchinas (В. Солодухин). Jos pagrindu buvo sukurtas amerikietiškas stilius „western“ ir pratimų kompleksas „Cossack vaulting“.

Rusijoje sportinė džigituotė atgaivinta 2005 m.

Nuorodos

• Статья об истории Джигитовки
• История джигитовки и её современность
• Статья о джигитовке
• Конно-Трюковая Группа «БАГМУТ» г. С.-Петербург
• Фотографии элементов джигитовки Archyvuota kopija 2010-12-02 iš Wayback Machine projekto.
• Джигитовка совместной команды Кремлевской школы верховой езды и Президентского полка Archyvuota kopija 2011-02-10 iš Wayback Machine projekto.