James Joyce
| Džeimsas Džoisas angl. James Augustine Aloysius Joyce air. Séamas Seoighe | |
|---|---|
| |
| James Joyce | |
| Gimė | 1882 m. vasario 2 d. Dubline |
| Mirė | 1941 m. sausio 13 d. (58 metai) Ciuriche |
| Veikla | vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų. |
 Vikiteka |
James Joyce |
Džeimsas Džoisas (James Augustine Aloysius Joyce, airiškas vardas Séamas Seoighe; 1882 m. vasario 2 d. Dubline – 1941 m. sausio 13 d. Ciuriche) – vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų.
Buvo išvykęs į savanorišką „tremtį“. Pagarsėjo trumpų apsakymų rinkiniu „Dubliniečiai“ („Dubliners“, 1914), romanais: „Ulisas“ („Ulysses“, 1922), „Jaunojo menininko portretas“ („Portrait of the Artist as a Young Man“, 1916), „Finegano budynė“ („Finnegans Wake“, 1939).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyriausiasis dešimties vaikų šeimoje Džeimsas Džoisas gimė Ratgane, Dublino priemestyje. Šešerių metų pradėjo mokytis jėzuitų kolegijoje – to meto įspūdžiai išsamiai aprašyti autobiografiniame romane „Jaunojo menininko portretas“. Dar būdamas vaikas tapo politinių konfliktų liudininku. Ši patirtis Dž. Džoisui išugdė pasibjaurėjimą anglų viešpatavimu. Lygiai taip pat jis maištavo prieš bažnyčios autoritetą, kultūrinį provincialumą ir familiarius santykius šeimoje.
Nuo 1898 m. iki 1902 m. Dublino Jėzuitų Universitete studijavo filosofiją ir kalbas bei pagarsėjo kaip apsiskaitęs polemikas. Studijuodamas kūrė trumpus prozos kūrinius, vadinamąsias epifanijas, rašė eilėrasčius, kai kuriems sukurdavo muziką, išversdavo į vokiečių kalbą, sukūrė dramą. Baigęs universitetą, išvyko iš Airijos į Paryžių. Čia pradėjo medicinos studijas, bet dėl pinigų trūkumo turėjo jas nutraukti. Mirus motinai, 1903 m. Džeimsas Džoisas grįžo atgal į Airiją, kur išspausdino daug eilėraščių ir pradėjo rašyti pirmąjį prozos kūrinį „Dubliniečiai“, skirtą miesto bei jo gyventojų dvasiniam ir moraliniam sąstingiui. Tuo metu susipažino su būsimąja žmona Nora Barnakl (Nora Barnacle), vėl išvyko iš Airijos ir gyveno su ja Ciuriche bei Trieste.
1905 m. Džoisams gimė sūnus Džordžas, o 1907 m. – dukra Liucija. Privačiai mokydamas anglų kalbos, Dž. Džoisas užbaigė „Dubliniečius“, tačiau rasti leidėją penkiolikai niūrių istorijų nesisekė. Trieste išleido eilėrasčių rinkinį „Kamerinė muzika“ („Chamber Music“) ir rašė romaną „Jaunojo menininko portretas“ (išleistas 1916 m. Niujorke). Nuo 1918 m. Niujorko žurnale „The Little Review“ pradėtos spausdinti „Uliso“ ištraukos. Šį kūrinį jis rašė ketverius metus – nuo 1914-ųjų. Ilgą laiką Britanijoje ir JAV dėl nešvankumo uždraustas romanas buvo išleistas Paryžiuje 1922 m. „Ulisas“ sukėlė protestų bangą – Niujorko paštas sudegino 2000 knygos egzempliorių, dar kelis šimtus konfiskavo Anglijos muitinė. 1920 m. Dž. Džoisas apsigyveno Paryžiuje ir pradėjo rašyti „Finegano budynę“. Vienam iš sunkiausiai skaitomų bei analizuojamų pasaulio romanų jis paskyrė 15 metų. 1940 m. pabėgo iš Paryžiaus ir apsistojo pas draugus provincijoje. Mirė 1941 m. sausio 13 d. Ciuriche.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Chamber Music (1907, poezija)
- Dubliners (1914, trumpų istorijų rinkinys)
- A Portrait of the Artist as a Young Man (1916, romanas)
- Exiles (1918, drama)
- Ulysses (1922, romanas)
- Pomes Penyeach (1927, poezija)
- Collected Poems (1936, poezija)
- Finnegans Wake (1939, romanas)