Curiosity
Curiosity | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | Tarptautinė komanda |
| COSPAR ID: | 2011-070A |
| Misijos tikslas: | Marsas |
| Misijos tipas: | Marsaeigis |
| Paleidimo data: | 2011 m. lapkričio 26 |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Masė: | 900 kg |
| Misijos rezultatas: | dar vyksta |
Curiosity (liet. „Smalsumas“; „smalsusis" marsaeigis) – automobilio dydžio robotas, tiriantis Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. Jo paskirtis – tirti Marso klimatą, geologiją, galimą tinkamumą gyvybei.
„Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. Iš pradžių misijos trukmė buvo numatyta 668 Marso paros (23 žemės mėnesiai), tačiau sėkmingai veikiant misija tęsiama toliau (2017 m. liepos 19 d. marsaeigis veikia 1808 Žemės dienų).
Pagrindinė įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apsaugos nuo karščio sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Temperatūra Marso paviršiuje gali svyruoti nuo -130 iki 30 °C. Palaikyti stabilesnei temperatūrai marsaeigyje naudojama aušinimo skysčiu sistema.
Borto kompiuteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Curiosity“ įrengti du kompiuteriai – pagrindinis ir atsarginis. Jie abu turi 200 MHz spartos procesorius, 256 MB darbinės atminties, 2 GB atmintinę. Juose veikia specialiai kosminiams aparatams skirta operacinė sistema „VxWorks“.
Tyrimų prietaisai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Instrumentai, pavadinti „CheMin“ ir SAM, yra svarbiausi marsaeigio tyrimų įrankiai, kuriais galima atlikti išsamius uolienų tyrimus. Iš viso SAM galės ištirti 74 mėginius.
Radioizotopinis termoelektrinis generatorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip ir kiti kosminiai aparatai, siunčiami į ilgo laikotarpio misijas, marsaeigis turi ilgai veikiančią „bateriją“ – atominį elektros generatorių. Jis sveria 5 kg ir tiekia 100 vatų galios srovę visą parą.
Radiacijos lygio matuoklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis matavo kosminės radiacijos lygį visos kelionės į Marsą metu ir turėjo patikrinti, ar tokią kelionę kada nors galėtų atlaikyti ir žmogus. Jis taip pat tirs, koks kosminės spinduliuotės lygis veikia Marso paviršiuje.
Komunikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trijų tipų radijo ryšio antenos atlieka skirtingas funkcijas – viena perduoda surinktus duomenis į palydovus, per antrąją atkeliauja instrukcijos iš Žemės, trečioji skirta kritiniams atvejams, per ją galima nusiųsti borto kompiuteriui komandą „persikrauti“.
Tikslai ir užduotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip Marso tyrimų dalis „Curiosity“ turi kelis svarbiausius tikslus – padėti išsiaiškinti, ar Marse kada nors buvo sąlygos gyvybei, nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes.
Rezultatai ir eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2012 m. rugsėjo 27 d. NASA mokslininkai paskelbė, kad Curiosity rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad Marse buvo vandens.[1]
2012 m. gruodžio 3 d. Curiosity įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę ir jame rado vandens, sieros ir chloro pėdsakų. Tuo pačiu buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio.[2]
2013 m. liepos 21 d. marsaeigis Marso paviršiumi nuvažiavo 100,3 metrus, tai dvigubai daugiau nei bet kurią misijos dieną.[3]
Iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio marsaeigis į Žemę persiuntė apie 190 GB duomenų, padarė daugiau nei 36 000 didelės raiškios nuotraukų, lazerinis įtaisas buvo panaudotas 75 000 kartų, o odometras parodė, kad buvo nuvažiuota 1 760 m.[4]
2013 m. rugsėjo 26 dieną buvo paskelbta, kad ištyrus Marso dirvos mėginius, jame rasta 2 procentai vandens.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ NASA Rover Finds Old Streambed On Martian Surface Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ NASA Mars Rover Fully Analyzes First Martian Soil Samples Archyvuota kopija 2013-07-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Curiosity Makes Its Longest One-Day Drive on Mars Archyvuota kopija 2013-07-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mars rover celebrates a year of discovery
- ↑ Curiosity’s SAM Instrument Finds Water and More in Surface Sample
|
Šis straipsnis apie kosminį aparatą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |