Cuika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cuika (rum. ţuică) - tradicinis rumuniškas vaisių brendis, paprastai gaminamas iš slyvų.

Pagal Rumunijos teisės aktus pavadinimas ţuică naudojamas tik slyvų brendžiui. Kiti panašiai gaminti gėrimai iš vaisių vadinami rachiu ar rachie. Stipri ţuică šnekamoje kalboje vadinama palincă, nors tai neatitinka oficialios Rumunijos gėrimų terminijos.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai ţuică daroma nuo spalio pradžios iki gruodžio pradžios, pasibaigus vyno darymo darbams. Cuikos darymo darbai turėdavo būti baigti iki Kalėdų, kad naujiems metams neliktų nebaigtų darbų.
Slyvos 6-8 savaites būdavo fermentuojamos didelėse statinėse (rum. butoaie ar căldări)

Pagal tradicijas ir Rumunijos standartus cuika distiliuojama žalvariniuose distiliatoriuose[1] (rum. cazan), naudojant tradicinį kurą (paprastai malkas, taip pat - medžio anglį). Distiliuojama specialiuose pastatuose (tai ypač būdinga Oltenijai ir Valachijai) arba lauke, paprastai ant kalvos (Transilvanijoje).
Distiliacijos temperatūra prižiūrima sekant distiliatoriaus skleidžiamą garsą. Distiliuojant gaunama trijų rūšių cuika:

  • labai stipri (ţuică de - a-ntâia) - paprastai distiliuota du kartus, sudaro ketvirtį pagamintos cuikos, pirmoji išeinanti iš distiliatoriaus. Jos stiprumas - apie 55-65 % etanolio, tuo ji panaši į palinką.
  • normali (ţuică de - a doua) - įprastinė cuika, 40-50 % stiprumo. Ji sudaro pusę viso išdistiliuoto produkto, rumunai ją laiko tikrąja cuika.
  • silpna (ţuică de - a treia ar apă de ţuică) - paskutinis išdistiliuojamas ketvirtis, stiprumas - 5-15 % etanolio.

Išdistiliuota cuika gali būti nuo 6 mėn. iki 10 m. išlaikoma ąžuolinėse statinėse. Išlaikyta cuika būna perliškai geltona, su stipriu aromatu ir vadinama ţuică bătrână ('senoji cuika'). Iškart geriama cuika vadinama ţuică proaspătă ('naujoji cuika'). Vandeniu skiedžiama cuika nepabąla ir nepraranda skaidrumo.
Cuiką darantys žmonės kartais vadinami ţuicari, căzănari, cazangii, pavadinimas priklauso nuo Rumunijos dalies.

Dauguma Rumunijoje gaminamos cuikos yra naminės gamybos, gaminama tradiciniais metodais asmeniniam vartojimui bei pardavimui. Nors tai nėra legalu, vyriausybė tai toleruoja. Daumua cuikos parduodama turguose, mugės, net kelkraščiuose, supilstyta į naudotus PET butelius. Kai kurios bendruomenės turi nuspirkusios gamybos licenzijas, tad cuiką gamina ir pardavinėjas legaliai.

Garsus cuikos tipas yra ţuica cu fruct 'cuika su vaisiumi'. Tai stiklinis senosios cuikos butelis, kurio viduje yra visas obuolys ar kriaušė. Toks vaisius butelio viduje atsiduria pavasarį butelį užmovus ant šakelės su augančiu vaisiumi, taip užaugęs jis būna jau butelio viduje.

Vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastai cuika geriama tik prieš valgį (tradiciškai - prieš kiekvieną) kaip apetitą sužadinanti priemonė, paprastai kartu su telemea sūriu ir pomidorais bei svogūnais. Dažniausiai pateikiama tik nedidelė stiklinaitė, nes cuika per stipri kad ją sriūbčioti.
Cuika geriama tradicinėse iškilmėse - vestuvėse, krikštynose, medžioklėse, derliaus šventėse, religinių švenčių metu, susirinkus giminei, budint prie velionies.

Rumunijoje cuikos pagamina, spėjama, iki 5 kilolitrų kaimo gyventojų šeimai per metus, nes slyvos yra dažniausias medis Rumunijos soduose. Pagal 2002/2003 m. duomenis 143 167 ūkiai turėjo 554 km² derančių slyvynų, o apie 75 % viso slyvų derliaus perdirbama į cuiką.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]