Clandestinus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Clandestinus
Visas vardas Sergej Isajev
Gimė 1973 m. gegužės 2 d. (50 metų)
Klaipėda
Veikla rašytojas, poetas, eseistas, scenaristas, vertėjas

Clandestinus (tikras vardas – Sergej Isajev, g. 1973 m. gegužės 2 d. Klaipėdoje) – Lietuvos rašytojas, poetas, scenaristas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Pagarsėjo kaip vertėjas, eseistas ir gotikinių bei siaubo apysakų autorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Gimė 1973 m. gegužės 2 d. Klaipėdoje. Baigė M. Gorkio mokyklą, specialius anglų kalbos kursus LCC tarptautiniame universitete, filosofiją Vilniaus seminarijoje katalikų dvasininkams, studijavo krikščioniškąją teologiją (Sen Žodar, Prancūzija), islamiškąją teisę ir šariatą Džinano universitete (Libanas, Tripolis)[1]. Apie 8 metus buvo katalikiškų – dominikonų ir pranciškonų – ordinų vienuoliu, iš kurių dvejus metus dirbo Vilniaus protiškai atsilikusiųjų vaikų ugdymo centre, dar dvejus metus mokė Dievo įstatymų katalikų gimnazistus Kretingoje.

Grįžęs į pasaulietišką gyvenimą, dirbo laikraščio „Klaipėda“ kultūros skyriaus redaktoriumi (2004 m.), literatūros ir meno menraščio „Žodis“ vyr. redaktoriumi (2005 m.), savaitraščio „Krantinė – Klaipėda“ vyr. redaktoriumi (2008 m.). Pastaruoju metu aktyviai bendradarbiauja lietuviškuose, europietiškuose ir rusiškuose leidiniuose bei leidyklose (Pabaltijo „Nemunas“, „Baltija“ ir kt.; rusų „Baltika“, „Paralelės“, stambiausiame Maskvos literatūriniame tinklalapyje „Maskvos rašytojai“, E. V. Vitkovskio „Vertimo Amžius“ ir kt.). Literatūrinės draugijos-leidyklos „ARS MAGNA“ (2003 m.) įkūrėjas[2].

Poliglotas, vertėjas iš 11 kalbų. Nepartinis, tvirtų pažiūrų kosmopolitas. Nuo gotikos ir siaubo perėjęs prie mokslinės fantastikos, pastaruoju metu[kada?] linksta ateistinių idėjų linkme. Tarptautinio Ateistų Aljanso (Atheist Alliance International), Tarptautinio judėjimo Brights, visuomeninio fondo „Zdravomyslije“, transhumaninių judėjimų aktyvus veikėjas.[3]

Nuo 2003 m. – Vokietijos rusų rašytojų bendrijos narys; nuo 2004 m. – Rusijos rašytojų sąjungos narys; nuo 2004 m. – Tarptautinės literatūrinės S. Dacho bendruomenės narys; nuo 2006 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys; nuo 2006 m. – Tarptautinės istorikų ir literatų K. Donelaičio bendruomenės narys; nuo 2008 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys; nuo 2009 m. – Meno Kūrėjų Sąjungos narys; nuo 2012 m. – Rusijos rašytojų sąjungos Lietuvos skyriaus pirmininkas; nuo 2015 m. – Tarptautinio PEN-klubo narys.[3]

Pomėgiai: astrofizika, teorinė fizika, istorija, gamtos mokslai, muzika.

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Gedulo ir džiaugsmo gelmėse“ (poezija, leid. „Klaipėdos rytas“, 2001 m.)
  • „Šviesūs ir tamsūs apmąstymai“ (poezija, leid. „Klaipėdos rytas“, 2002 m.)
  • „Speculum Saeculorum“ (eilėraščiai ir poemos, leid. „Druka“, 2002 m.)
  • „Vienintelės tiesos beieškant“ (poemos, leid. „Druka“, 2002 m.)
  • „Rinktiniai aforizmai“ (esė ir aforizmai, leid. „Druka“, 2003 m.)
  • „Iliuzijos mirtis“ (novelės ir pasakojimai, leid. „Reco“, 2004 m.)
  • „Paskutinė vienatvės diena“ (apysakos, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2008 m.)
  • „Summis desiderantes affectibus“ (poezija, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2008 m.)
  • „Versum onanicum poeticum“ (poezija, novelės, leid. „Druka“, 2008 m.; perleista leid. „Издательствo Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • „Prakeiktųjų namai“ (apysakos, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2011 m.)
  • „Penis oppressus“ (poezija, proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2011 m.).
  • „Faraonytė vardu Setia“ (literatūra vaikams, proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2012 m.)
  • „Istorijos ne istorijai“ (proza, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Šventasis Toto papirusas“ (moksl. lit., leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Efemeridė“ (proza, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Machina ex Dei“ (proza, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2013 m.)
  • „Didžiojo Inkvizitoriaus ašaros“ (proza, leid. „Druka“, 2015 m.)

Vertimai iš[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

lietuvių kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „По стопам литовских волхвов/Антология современной поэзии и прозы Клайпедского края“ (šiuolaikinės lietuvių poezijos, prozos ir vaikiškos literatūros vertimai, leid. „Reco“, 2005 m.)
  • „Истории про Густаса и Учителя“ (proza, R. Černiausko knygos vertimas, leid. „Кладезь“, 2006 m.)
  • „Пересадочные цветы“ (poezija, D. Molytės-Lukauskienės knygos vertimas, leid. „Eglė“, 2007 m.)
  • „Между“ (poezija, N. Kepenienės-Kliukaitės knygos vertimas, leid. «Libra Memelensis», 2008 m.)
  • „Одни другим“ (poezija, A. Žalio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • "Из тьмы» (poezija, D. Sobeckio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2009 m.)
  • „Человек с обезьянкой“ (proza, A. Kuklio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2010 m.)
  • „homo religiosus“ (poezija, D. Sobeckio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2010 m.)
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metų laikai“ vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2011 m.)[4]
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metai“ vertimas, antras pataisytas ir papildytas vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2012 m.)
  • “Ожидание“ (proza, J. Šikšnelio knygos vertimas, leid. „Ars Magna“, 2013 m.)
  • „Времена“ (poezija, lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio eilėraščių, pasakėčių, laiškų ir poemos „Metai“ vertimas, trečias pataisytas ir papildytas vertimas, leid. «Издательство Калининградского Пен-клуба», 2013 m.)
  • „За...“ (poezija, P. Narušio knygos vertimas, leid. „Издательство Калининградского Пен-клуба“, 2015 m.)

anglų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Qaradawi, Al Halal wal haram fil Islam (2005 m.)
  • M. Abdalati, Islam in focus (2006 m.)
  • S. Hanifah, What everybody must know about Islam and Muslims (2007 m.)

vokiečių kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

prancūzų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Malo, La critique sur le christianisme et judaïsme (2006 m.)
  • D. Jacques, Serviteur de Dieu, qui es-tu? (2006 m.)

italų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • La Regola francescana (OFM) (2004 m.)

Publikacijos periodikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Gintaro Lašai“, Lietuva, 2002–2006 m.
  • „Klaipėda“, Lietuva, 2003–2005 m.
  • „Pajūrio žinios“, Lietuva, 2003 m.
  • „Varpai“, Lietuva, 2004 m., 2011 m.
  • „Baltija“, Lietuva, 2005–2014 m.
  • „Nemunas“, Lietuva, 2005–2015 m.
  • „Baltika“, Rusija, 2006 m.
  • „Islamo proveržis“, Rusija, 2006 m.
  • „Vakarų Ekspresas“, Lietuva, 2006–2007 m.
  • „Vilnius“, Lietuva, 2009 m.
  • "Žemaičių saulutė», Lietuva, 2010 m.
  • „Paralelės“, Rusija, 2007–2014 m.
  • „Aidai-50“, Rusija, 2011 m.
  • „Naujeji Rašytojai“, Rusija, 2011 m.
  • „Murr“, журнал для детей, Rusija, 2012 m.
  • „Aidai-52“, Rusija, 2012 m.
  • “Erdvės“, Kazachstanas, 2014.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos („Islamo proveržis“, 2006 m., I nominacija poezijoje) bei („Rusų gotikinė apysaka“, 2007 m., I nominacija prozoje) literatūrinių premijų laureatas[5].
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų stipendija (Švedija, 2008 m.).
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų stipendija (Švedija, 2009 m.).
  • Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Valstybės stipendija Archyvuota kopija 2012-01-19 iš Wayback Machine projekto. (2009 m.).
  • Rusijos PEN klubo diplomas už vertimų master klasės pravedimą (Kaliningradas, 2009 m.).
  • Tarptautinio Rusijos rašytojų X Forumo laureatas nominacijoje „Naujas Rusijos Rašytojas“ (2010 m.)[6].
  • Pagal Clandestinus parašytus scenarijus sukurti 7 dokumentiniai filmai (2005–2012 m.), iš kurių du tapo dokumentinių filmų konkurso „DAN“ laureatais (Kazanė, 2010 m.), pažymėti specialiais Rusijos TV kanalo „Žvaigždė“ prizais.
  • Asmeninis sveikinimas ir Rusijos Federacijos Kultūros ministro diplomas „Už asmeninį įnasą į šiuolaikinę literatūrą“ (2010 m.).
  • Klaipėdos mero diplomas „Už Klaipėdos kultūros populiarinimą“ (2010 m.).
  • Tarptautinio Rusijos rašytojų XI Forumo laureatas nominacijoje „Pripažinimas“ (2011 m.).
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertejų stipendija (Švedija, 2011 m.).
  • Lietuvos Simonaitytės I. literatūrinės premijos laureatas (2013 m.).
  • Pagal Clandestinus novelę „Iliuzijos mirtis“ pastatytas spektaklis „Tunelis“, 2014 m.
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos Ambasadoriaus Rusijoje Jubiliejiniu K. Donelaičio sidabro medaliu (Maskva, 2014 m.).
  • Apdovanotas Rusijos kultūros ministro garbės diplomu "За перевод на русский язык полного собрания сочинений Кристийонаса Донелайтиса и особый вклад в сохранение его творческого наследия“ (2014 m.).
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro Jubiliejiniu K. Donelaičio variniu medaliu (2014 m.).
  • Apdovanotas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko garbės diplomu „Už kūrybingą ir aktyvų dalyvavimą Kristijono Donelaičio 300-ajai sukakčiai skirtoje programoje – naują lietuvių literatūros klasiko palikimo pateikimą ir įprasminimą šiolaikinėmis priemonėmis“ (2014 m.).

Interviu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Sergejus Isajevas (Clandestinus). In Kas yra kas Lietuvoje. Kaunas, 2007 ISBN 978-9986-709-59-6.
  2. ↑ Беккин, Р. Clandestinus. Ислам, поэзия, победа. In Deyerler: Azerbaijan islam news[neveikianti nuoroda], 2007.
  3. ↑ 3,0 3,1 Sergejus Isajevas (Clandestinus) Archyvuota kopija 2023-05-30 iš Wayback Machine projekto.. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2023-09-25.
  4. ↑ Сергей Исаев. In Век перевода: антология русского поэтического перевода XXI века. Москва, 1998–2011.
  5. ↑ Sobeckis, D. Klaipėdiečio sėkmė Maskvoje. In Nemunas[neveikianti nuoroda], 2011, nr.1 (319–760) ISSN 0134-3149
  6. ↑ Vaicekauskas, M. Donelaitis: naujas rusiškas leidimas. In Knygų aidai Archyvuota kopija 2013-03-31 iš Wayback Machine projekto., 2011, nr. 4, p. 6-9 ISSN 2029-7238

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Clandestinus&oldid=7175336"