Citokinezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Citokinezė – ląstelės kūno (citoplazmos) dalijimosi procesas. Tuo metu branduolys būna jau pasidalijęs (kariokinezė pasibaigusi) ar jo dalijimasis gali būti dar telofazėje.

Citokinezė gyvūninėje ląstelėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvūninės ląstelės per vidurį persismaugia ir toje pačioje plokštumoje, kur buvo pusiaujas, susidaro dalijimosi vagelė. Sąsmauka atsiranda traukiantis žiedui, sudarytam iš dviejų baltymų – aktino ir miozino. Kai dalijimosi vagelė gilėja, abiejų ląstelės pusių plazmolema susijungia, ir taip susidaro dvi atskiros ląstelės.

Citokinezė augalinėje ląstelėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fragmoplasto formavimosi augalinėje ląstelėje schema:
top view – vaizdas iš viršaus, side view – vaizdas iš šono;
oranžinis diskas – besiformuojantis fragmoplastas, phragmoplast microtubules – fragmoplasto formavime dalyvaujantys mikrovamzdeliai

Augalinėse ląstelėse citokinezė vyksta kitaip. Pirmiausia pusiaujo plokštumoje susidaro fragmoplastas, kuris surenka Goldžio komplekse susidariusios pūslelės. Jose yra angliavandenių pektino ir hemiceliuliozės. Šios pūslelės susilieja ir sudaro skiriamąją plokštelę. Skiriamoji plokštelė galiausiai išplatėja skersai visą ląstelę ir susidaro tarpinė plokštelė. Iš abiejų tarpinės plokštelės pusių ima darytis naujų augalinių ląstelių celiuliozinės sienelės.