Cisticerkozė
|
'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Neverstas šablonas, panašu į automatinį vertimą su daugybe stiliaus, sąvokų naudojimo klaidų' Jei galite, sutvarkykite. |
Cisticerkozė – tai audinių infekcija, kurią sukelia cisticerku vadinamas lervos stadijos kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium).[1][2] Ištisus metus liga gali praktiškai arba visai nepasireikšti jokiais simptomais, gali susidaryti kietų neskausmingų vieno-dviejų centimetrų dydžio gumbų odoje ir raumenyse arba gali pasireikšti neurologinių simptomų, jeigu paveiktos galvos smegenys.[3][4] Po kelių mėnesių arba metų šie gumbai gali sutinti ir tapti skausmingi, paskui jie išnyksta. Besivystančiose šalyse tai viena iš dažniausių priepuolių priežasčių.[3]
Liga dažniausiai užsikrečiama vartojant kaspinuočio kiaušinėliais užkrėstą maistą arba vandenį. Svarbus šaltinis – nevirtos daržovės.[2] Kaspinuočių kiaušinėliai į aplinką patenka su žmonių, užsikrėtusių suaugusiomis kirmėlėmis (t. y., sergančių teniaze), išmatomis .[3][5] Teniazė – kita šio parazito sukeliama liga, ja užsikrečiama suvalgius kaspinuočio cistų su prastai termiškai apdorota kiauliena.[2] Asmenims, gyvenantiems su kaspinuotį žarnyne turinčiu žmogumi, kyla didesnė rizika susirgti cisticerkoze.[5] Diagnozę galima nustatyti atlikus cistos plonos adatos aspiracinė biopsiją.[3] Nuotraukos, gautos atliekant kompiuterinę tomogografiją (KT) arba magnetinio rezonanso vaizdavimą (MRV), yra naudingiausia medžiaga nustatant ligą galvos smegenyse. Ligą gali rodyti ir baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų eozinofilais, padidėjimas smegenų skystyje ir kraujyje.[3]
Infekcijos galima veiksmingai išvengti laikantis asmens higienos ir diegiant sanitarijos priemones. Tai yra, kiauliena vartotina gerai termiškai apdorota, turi būti įrengti tinkami tualetai ir pagerinta prieiga prie švaraus vandens. Siekiant išvengti ligos plitimo reikia gydyti teniaze sergančius žmones.[2] Gydyti ligos, neapimančios nervų sistemos, gali nereikėti.[3] Neurocisticerkoze sergantys pacientai gali būti gydomi vaistais prazikvanteliu arba albendazolu. Vaistus gali reikėti vartoti ilgai. Taip pat gali reikėti gydymo steroidais (vaistais nuo uždegimo) ir antikonvulsantais (vaistais nuo priepuolių). Kartais cistos šalinamos chirurginiu būdu.[2]
Kiaulinis kaspinuotis daugiausia paplitęs Azijoje, Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.[3] Manoma, kad tam tikrose srityse juo užsikrėtę apie 25 % žmonių.[3] Išsivysčiusiose šalyse šis parazitas labai retas.[6] 2010 m. duomenimis nuo jo pasaulyje mirė 1 200 žmonių, tai žymus padidėjimas palyginti su 700 mirčių 1990 m.[7] Cisticerkoze gali užsikrėsti ir kiaulės bei karvės, tačiau šiems gyvūnams simptomų pasireiškia retai, nes dauguma jų negyvena pakankamai ilgai.[2] Šia liga žmonės serga visą savo gyvavimo laikotarpį.[6] Cisticerkozė priskiriama prie apleistų atogrąžų ligų.[8]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Roberts, Larry S.; Janovy, Jr., John (2009). Gerald D. Schmidt & Larry S. Roberts' Foundations of Parasitology (8 leid.). Boston: McGraw-Hill Higher Education. pp. 348–351. ISBN 978-0-07-302827-9.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 „Taeniasis/Cysticercosis Fact sheet N°376“. World Health Organization. 2013 m. vasario mėn. Nuoroda tikrinta 18 March 2014.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 García HH, Gonzalez AE, Evans CA, Gilman RH (2003 m. rugpjūčio mėn.). „Taenia solium cysticercosis“. Lancet. 362 (9383): 547–56. doi:10.1016/S0140-6736(03)14117-7. PMC 3103219. PMID 12932389.
{{cite journal}}: no-break space character in|title=at position 18 (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ García HH, Evans CA, Nash TE; et al. (2002 m. spalio mėn.). „Current consensus guidelines for treatment of neurocysticercosis“. Clin. Microbiol. Rev. 15 (4): 747–56. doi:10.1128/CMR.15.4.747-756.2002. PMC 126865. PMID 12364377.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ 5,0 5,1 „CDC - Cysticercosis“.
{{cite web}}: no-break space character in|title=at position 4 (pagalba) - ↑ 6,0 6,1 Bobes RJ, Fragoso G, Fleury A, ; et al. (2014 m. balandžio mėn.). „Evolution, molecular epidemiology and perspectives on the research of taeniid parasites with special emphasis on Taenia solium“. Infect. Genet. Evol. 23: 150–60. doi:10.1016/j.meegid.2014.02.005. PMID 24560729.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba); no-break space character in|author=at position 31 (pagalba); no-break space character in|title=at position 113 (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Lozano R, Naghavi M, Foreman K, ; et al. (2012 m. gruodžio mėn.). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2095–128. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID 23245604.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba); no-break space character in|author=at position 32 (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ „Neglected Tropical Diseases“. cdc.gov. 2011 m. birželio 6 d. Nuoroda tikrinta 28 November 2014.