Cista

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cista (gr. kystis 'pūslė') – patologinė organo ar audinių ertmė, apsupta jungiamojo audinio ir pripildyta skysto arba tiršto turinio (prakaito, seilių, riebalų, gleivių, raginės masės).

Tikroji cista iš vidaus išklota epiteliu arba endoteliu, netikroji cista – aplinkiniu audiniu. Cista gali būti kiaušidėje, galvos smegenyse, inkste, plaučiuose, pieno, seilių liaukoje ir kitur. Ji susidaro, sutrikus liaukos išskyros nutekėjimui, suminkštėjus audiniui, dėl sklaidos trūkumų, susidarius ertmėms kraujagysliniuose ir liaukiniuose navikuose. Cista gali susidaryti dėl traumos, kai epitelis nuslenka į gilesnius audinius. Ji pasitaiko sergantiems kai kuriomis, ypač apvaliųjų kirmėlių sukeltomis, kirmėlinėmis ligomis (cisticerkoze, echinokokoze), kai lerva žmogaus raumenyse apauga jungiamuoju audiniu, saugančiu ją nuo suvirškinimo ir antikūnų poveikio. Nedidelė 1–2 mm skersmens cista (milija) atsiranda, kai plauko maišelis užsikemša raginiu kamščiu.

Klinikiniai simptomai priklauso nuo cistos dydžio ir susidarymo vietos. Nedidelė cista dažnai nesukelia jokio negalavimo. Kartais cista (pvz., kiaušidės) gali plyšti, ir jos skystis, išsiliejęs į pilvo ertmę, gali sukelti pūliavimą. Be to, vešant cistos epiteliui, ji gali virsti nepiktybiniu, retkarčiais ir piktybiniu naviku. Kai cista trikdo organo funkciją, ji šalinama (kartais su organo, kuriame ji susidarė, dalimi arba visu organu).

Cistos šalinimas iš organizmo chirurginiu būdu vadinamas cistektomija. Pavyzdžiui, cholecistektomijos (tulžies pūslės šalinimo operacija) terminas sudarytas iš chole- (lot. tulžies pūslė) ir -cistektomija.