Cisleitanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cisleitanija (vok. Zisleithanien, Cisleithanien) – neoficialus Austrijos-Vengrijos austriškosios dalies pavadinimas.

Po dualistinės monarchijos sukūrimo oficialus austriškosios dalies pavadinimas buvo gana sudėtingas – Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder („Karalystės ir žemės, atstovaujamos imperijos taryboje (reichsrate)“). Kadangi austriškoji valstybės dalis užėmė dualistinės valstybės dalį į vakarus nuo Leitos upės, ji pradėta neoficialiai vadinti Cisleitanija. Transleitanija vadinta teritorija už Leitos upės (žiūrint iš Austrijos), t. y. Vengrijos karalystė.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Cisleitaniją sudarė 15 karūnos žemių, kurios turėjo atstovus reichsrate (Cisleitanijos parlamentas):

Austrijos-Vengrijos žemėlapis. Cisleitanija: 1. Bohemija, 2. Bukovina, 3. Karintija, 4. Karniola, 5. Dalmatija, 6. Galicija, 7. Austrijos pakrantė, 8. Žemutinė Austrija, 9. Moravija, 10. Salcburgas, 11. Silezija, 12. Štirija, 13. Tirolis, 14. Aukštutinė Austrija, 15. Forarlbergas; Transleitanija: 16. Vengrija, 17. Kroatija ir Slavonija; 18. Bosnija ir Hercegovina
Cisleitanijos karūnos žemės
Žemė Sostinė
Aukštutinė Austrija (Oberösterreich) Lincas (Linz)
Bukovinos kunigaikštystė (Bukowina) Černovcai (Czernowitz)
Austrijos pakrantė (Küstenland) Triestas (Triest)
Čekijos karalystė (Böhmen) Praha (Prag)
Dalmatijos karalystė (Dalmatien) Splitas (Spalato)
Forarlbergas (Vorarlberg) Bregencas (Bregenz)
Galicija ir Lodomerija (Galizien und Lodomerien) Lvovas (Lemberg)
Karintijos kunigaikštystė (Kärnten) Klagenfurtas (Klagenfurt)
Karniolos kunigaikštystė (Krain) Liubliana (Laibach)
Moravijos kunigaikštystė (Mähren) Brno (Brünn)
Silezijos kunigaikštystė (Schlesien) Opava (Troppau)
Štirijos kunigaikštystė (Steiermark) Gracas (Graz)
Tirolio grafystė (Tirol) Insbrukas (Innsbruck)
Zalcburgo kunigaikštystė (Salzburg) Zalcburgas (Salzburg)
Žemutinė Austrija (Niederösterreich) Viena (Wien)

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekviena karūno žemė turėjo regioninį parlamentą (Landtag), kuris siųsdavo atstovus į reichsratą iki 1873 m., kai buvo įvesta visuotinė rinkimų teisė besiremianti klasiniais skirtumais (aukštesnė klasės rinkimuose turėjo didesnę įtaką).

Reichratas (498 nariai) buvo nacionalistinės kovos tarp imperijos vokiečių ir slavų (ypač čekų) arena. Iš pradžių dominavo vokiečiai, tačiau po 1807 m. rinkimų reformos, vokiečiai prarado daugumą.

Federacinių klausimų (finansai, gynyba) sprendimui reichsratas skyrė 60 narių delegaciją, kuri šiuos klausimus aptarinėjo su imperatoriumi.

Politinių sprendimų priėmimas dažnai buvo neįmanomas dėl įtemptų santykių tarp skirtingų tautų atstovų. Nuo 1909 m. imperatorius Pranas Juozapas I valdė autokratiškai per imperatoriaus įsakymus.

Reichsrato veikla buvo nutraukta 1914 m. kovą ir reichsratas nesusirinko iki 1916 m., kai imperatoriumi tapo Karolis I.

Etninė gyventojų sudėtis (1910 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Tautybė  % iš visų Cisleitanijos gyventojų
vokiečiai 33 %
čekai 22 %
lenkai 15 %
rusinai 12 %
slovėnai 5 %
italai 3 %
kroatai ir serbai 3 %
kiti 7 %