Cirkliškio piliakalnis
| Cirkliškio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Cirkliškio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Cirkliškio seniūnija | ||
| Aukštis | 10-11 m | ||
| Plotas | 30x20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1958 | ||
| Tirtas | 1979 m. | ||
Cirkliškio piliakalnis ir gyvenvietė (A1066KP) – piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Cirkliškio kaime, 1 km į pietvakarius nuo Švenčionių, 0,5 km į rytus nuo kelio į Vilnių, apie 0,4 km į rytus nuo Cirkliškio dvaro rūmų, parke.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalvą, dar vadinamą Perkūnkalniu, iš šiaurės vakarų juosia Kūnos upelio, iš pietvakarių - Cirkliškio ežero slėnis. Šlaitai 10–11 m aukščio. Aikštelė ovali apie 30 x 20 m. Jos rytiniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose yra 0,6-1,2 m aukščio pylimas. Piliakalnio pietryčių ir šiaurės rytų šlaitas sutvirtintas 1 m aukščio, o vakarų - dviem, 2 m ir 1 m aukščio pylimais. Pietvakarių papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų, rasta geležies gargažių.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1958 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1979 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
2004–2006 m. vyko piliakalnio tvarkymo darbai, piliakalnis tapo patraukliu ir prieinamu objektu kultūriniam turizmui.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Raiteliakalnis 37 km | Reškutėnų piliakalnis 15 km Nevieriškių piliakalnis 4,5 km |
Aučynų piliakalnis 9 km Stūglių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Malkėsto piliakalnis 43 km |
|
||||||||||
| Sužionių piliakalnis 40 km Bogutiškės piliakalnis 7 km |
Akvieriškės piliakalnis 6 km | Kavalčiukų piliakalnis 4 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Cirkliškio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 136 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.