Cinko baltasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Cinko baltalas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris [1314-13-2]
Cheminė formulė ZnO
Molinė masė 81,4084 g/mol
SMILES O=[Zn]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda baltas kietas kūnas
Lydymosi t° 1975 °C (susiskaido)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O netirpus
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija pavojinga aplinkai (N)
NFPA 704

0
1
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R20, R36, R37.
S-frazės S60, S61.
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi jonai Cinko sulfidas,
Kadmio oksidas,
Gyvsidabrio (II) oksidas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Cinko baltalascinko oksidas (ZnO), naudojamas kaip dažų pigmentas. Dailėje naudojamas labai ribotai, nes linkęs smarkiai blukinti kitas spalvas, ypač – organinius pigmentus.

Cinko baltalas lieka baltas net paveiktas vandenilio sulfido (sieros vandenilio) ar UV šviesos. Baltalas yra termochromiškas - kaitinamas geltonuoja, o aušdamas vėl atgauna baltą spalvą.