Ciboriumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ciboriumas arba ciborija (lot. ciborium – taurė, cibus – maistas):

  • Taurė ostijai – indas, kuriame laikoma ostija. Nuo baroko laikų iki pat Antrojo Vatikano susirinkimo reformos ciboriumo paskirtis nėra vien ostijos saugojimas, jis naudojamas konsekracijos bei Eucharistijos metu.
  • Katalikų bažnyčių architektūrinis elementas – baldakimo formos anstatas (gaubtas) virš didžiojo altoriaus, rečiau – virš šoninių altorių ir krikštyklų, relikvijorių. Gali būti kupolo, smailiagalio bokšto ir pan. pavidalo. Dažniausiai medinis ar akmeninis.

Lenkijoje ir Lietuvoje ciboriumai buvo išlikę dar XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais. Vėliau jais imta vadinti tabernakulius Švč. Sakramentui laikyti.

Taurė:

Bažnyčių architektūrinis elementas:

Vikiteka