Chodykinai
Chodykinai (blrs. Ходыкин, rus. Ходыкин) – rusėnų-lietuvių bajorų šeima, kilusi iš Smolensko.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniausių laikų žinios apie Chodykinų šeimą yra įrašai iš Lietuvos Metrikos 1440–1498 metais, kai Lietuvos didieji kunigaikščiai Žygimantas, Kazimieras, o vėliau Aleksandras, dovanoja dvarus ir žemes Smolensko vaivadijoje Chodykinams – Leckovą, Dūvolę, Rujanką, Skuratovą ir kitus.[1][2]
Lietuvos ir Maskvos didžiųjų kunigaikštysčių santykius tyrinėjęs daktaras, vieno iš Sankt Peterburgo universitetų istorijos fakulteto dekanas Michailas Kromas, knygoje[3] teigia, kad Chodykinų giminė sustiprėjo apie 1440 metus, kai iš Žygimanto ir Kazimiero gavo stambūs dvarai. Vėliau, XVI amžiaus pradžioje Basos Chodykino ir jo brolių sūnūs užėmė pirmaujančias pozicijas Smolenkso bajorijos tarpe.
Po poros Lietuvos ir Maskvos kunigaikštysčių karų XVI amžiaus pradžioje ir dviejų nesėkmingų bandymų paveržti Smolenkso kontrolę, 1514 m. LDK prarado Smolenską Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei. Dalis Chodykinų šeimos paliko dvarus Smolenske ir išvyko į Vilnių. Šis išvykimas minimas kaip didysis Smolensko bajorijos persikraustymas, nes Vasilijui III leidus iš viso išvyko 3 kunigaikščių ir apie 50 bajorijos šeimų – iki tol neregėtas atvejis istorijoje.[3]
Varsanofijus Chodykinas tuo metu buvo Smolensko Ortodoksų bažnyčios galva ir atstovavo miesto gyventojams derantis su Maskvos kunigaikščiu. Jis vedė Smolensko delegaciją, perduodant miesto valdžią, siekiant išvengti sunaikinimo nuo tuo metu inovatyvios Maskviečių artilerijos. Atėjus naujienoms apie Maskvos pralaimėjimą ties Orša, Varsanofijus ir Smolensko bajorija bandė pasikviesti Lenkų-Lietuvių pajėgas, kad šios perimtų neapsaugoto miesto kontrolę. Vyskupas siuntė savo sūnėną, Olechno Chodykino sūnų, pas Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį. Pasiuntinys sėkmingai pasiekė Lietuvius, kurie išsiuntė kariuomenę sudarytą iš aštuonių tūkstančių vyrų. Tuo tarpu Maskvai palankių bajorų dalis atskleidė išdavystę ir laiku sustiprinus miesto gynybą buvo išlaikyta miesto kontrolė. Dauguma sukilėlių buvo pakarti, o pats Varsanofijus – ištremtas į šalies gilumą.[3][4]
1514 metų gruodį Vilniuje Žygimantas Senasis trečiuoju indiktu skyrė žemių bei žmonių iš savo dvarų Vilniuje ir Trakuose Smolensko bajorams. Šie paskyrimai aprašyti Lietuvos Metrikoje, Chodykinų šeimai duotos žemės ir žmonės prie Perlojos, Aukštadvario ir Žoludkės. 1528 m. kariuomenės surašyme Fiodoras ir Bogdanas Chodykinai karaliui pristatė po ginkluotą raitelį kiekvienas.[3][5] Vienas raitelis buvo siunčiamas bajoro turinčio 10 valstiečių tarnybų savo dvare (vienoje tarnyboje buvo 3-4 valstiečių kiemai) [5].
XVII amžiaus Trakų Žemės Teismų bylose randama keletas Chodykinų šeimos atstovų bylų[6], o nuo 1704 išlikusiose Daugų parapijos bažnytinėse metrikose didelis kiekis (XVIII a. – 99) įrašų leidžia nustatyti gana tikslią gyvenamąją teritoriją[7]. XVII–XIX a. Chodykinų šeima gyveno dabartinių Rakatanskų apylinkėse. XIX a. viduryje atsiranda Pavarčių dvaras, apgyvendintas keleto Chodykinų šeimų – 5 kiemų.
Po antrojo pasaulinio karo Lietuvos bajorija prarado didžiąją žemės dalį, kuri buvo nacionalizuota paliekant ne daugiau nei 80 ha žemės[reikalingas šaltinis] šeimai. SSRS valdžios persekiojimai taikyti vadinamajai buožių klasei bei inteligentijai[reikalingas šaltinis] taip pat paveikė Chodykinus. Dalis šeimos buvo ištremta į Sibirą, dalis emigravo vengdama persekiojimo.
Šiuo metu Pavartėse Chodykinų pavardės nešiotojų nebegyvena, tačiau yra jų palikuonių. 2014 metais, minint Oršos mūšio ir Smolensko bajorijos persikraustymo 500-ąsias metines, Rakatanskų kapinėse pastatytas ir pašventintas atminimo monumentas.
Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chodykinų šeima priklauso Dołęga herbo nešiotojų giminei. Tai pateikta keleto XIX, XX a. istorikų.[8] Kada Chodykin priėmė šį herbą nežinoma.
Šeimos nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žinomiausi istoriniai veikėjai Chodykinų šeimoje – Basa Chodykinas ir Varsanofijus Chodykinas. Jie gyveno Smolenske XV ir XVI a. atitinkamai.
Šiuo metu Chodykinų šeimos atstovai gyvena Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose[9]. Tikėtina, kad dalis nežinomų atšakų gyvena Rusijos Federacijoje.
Tarpukariu Lietuvoje atsirado sulietuvintas pavardės variantas – Kadikinas. Jiezno seniūnijoje, viename iš Chodykinų priklausiusių dvarų, išlikęs vietovardis Kadikai. Vietovardis kilęs nuo 114 metrų virš jūros lygio iškilusios kalvos valdos pavadinimo – Kadikų kalno.
Šeimos medis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chodykinų šeimos medis prasideda Chodykinu, kuris turėjo 2 sūnus – Basa ir Chama. Yra keletas nežinomų ar nepilnai ištirtų kartų nuo 1528 iki 1704 m.[9].
Šiuo metu žinomų Chodykinų palikuonių skaičius siekia apie 140 asmenų[9].
Toliau skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lithuanian Metrica. Nr. 3: (1440–1498) / / 1440–1498 / ISBN 9986-34-027-6
- ↑ Lithuanian Metrica. Nr. 4: (1479–1491) / / 1479–1491 / ISBN 9986-34-127-2
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Меж Русью и Литвой – пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV – первой трети XVI в / p. 235–237, 243, 245, 281, 287 / М. М. Кром / ISBN 978-5-91791-028-4
- ↑ Русский биографический словарь: В 25 т. / под наблюдением А. А. Половцова. / 1896–1918
- ↑ 5,0 5,1 Lithuanian Metrica. Kn. 523: (1528) / p. 70 / 1528 / ISBN 9986-780-78-0
- ↑ Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas, Fondas 344 ap. 1 s.v. 97, Trakų Žemės teismo bylų registras 1661–1721 m.
- ↑ Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas, Fondas 604 ap. 11 s.v. 32, Daugų RKB gimimo metrikos 1701–1797 m.
- ↑ Rodzina. Herbarz szlachty polskiej. T2 / p. 219 / Uruski Seweryn
- ↑ 9,0 9,1 9,2 Chodykin genealogy website
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Chodykin.lt genealogijos puslapis
- Varsanofij Chodykin
- Lietuvos Valstybės Istorijos archyvas Archyvuota kopija 2012-05-03 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||