Cheminių ginklų kapinynas Baltijos jūroje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Cheminių ginklų kapinynas Baltijos jūroje – ginklų kapinynas, pradėjęs kauptis iš karto po II pasaulinio karo, kai 1945 m. Vokietijos ir Sąjungininkų turėtus didelius cheminio ginklo kiekius pradėta laidoti Baltijos ir Šiaurės jūrose. Šiose vietose buvo paskandinta beveik 300 000 tonų cheminių ginklų.[1]

Baltijos jūroje iš viso buvo paskandinta apie 50 000 tonų cheminių užtaisų.[2] Didžioji dalis jų buvo bombos ir kiti kariniai užtaisai su ipritu. Didžiausias arsenalas buvo išmestas netoli Gotlando ir Bornholmo salų. 2013 m. vasarą cheminio ginklo pėdsakų aptikta ir Gdansko įlankoje.[3] Dažniausiai cheminiai užtaisai tiesiog buvo išmetami per laivo bortą, tačiau pasitaikydavo ir visų laivų paskandinimų.

Cheminių ginklų palaidojimo Baltijos jūroje tyrimai atliekami pagal europinį „CHEMSEA“ projektą. Jo metu išsiaiškinta, kad ne visos oficialiai nurodytos palaidojimo vietos yra vienintelės. Taip pat mokslininkai ištyrė, jog šiose vietovėse padidėja žuvų mutacijos ir išsigimimai.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Official dumping sites“. chemsea.eu. Suarchyvuota iš originalo 2018-04-11. Nuoroda tikrinta 2020-06-13.
  2. Dumping at sea Archyvuota kopija 2013-09-23 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Mokslininkai: Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas sukelia žuvų mutacijas“. lrytas.lt. 2013-09-15. Suarchyvuotas originalas 2014-01-07.
  4. Risk Assessment Archyvuota kopija 2013-09-23 iš Wayback Machine projekto.