Charles Perrault

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Charles Perrault
Charles Perrault04.jpg
Gimė: 1628 m. sausio 12 d.
Paryžius
Mirė: 1703 m. gegužės 16 d. (75 metai)
Paryžius
Veikla: prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Charles PerraultVikiteka

Šarlis Pero (Charles Perrault, 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje – 1703 m. gegužės 16 d. ten pat) – prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo 1671 m. Pagal išsilavinimą juristas.

Rašė alegorines poemas, odes bei galantiškas eiles. Parašęs tokias pasakas kaip „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“, „Batuotas katinas“, „Asilo oda“, „Pelenė“, „Mėlynbarzdis“ ir kt. Pagal jo pasakų siužetus yra sukurta operų ir baletų. Žinomiausi iš jų: Dž. Rosinio opera „Pelenė“, B. Bartoko opera „ Mėlynbarzdžio pilis“, P. Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“, S. Prokofjevo baletas „Pelenė“.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Paryžiuje Pierre Perrault ir Paquette Le Clerc šeimoje. Jo brolis, Claude Perrault, buvo architektas, sukuręs Luvro rytų kolonadą. Charles Perrault atkūrė Dailės akademiją ir dalyvavo Mokslų akademijos kūrime. Jis rašė pratarmę garsiajam Prancūzų akademijos žodynui. Charles tapo Mažosios akademijos sekretoriumi: Jean Baptiste Colbert jį padarė kažkuo panašiu į kultūros ministrą, nes jis turėjo rūpintis menu bei literatūra Liudviko XIV dvare. Jis buvo pirmasis, kuris valstybės lėšomis ėmė remti poetus ir rašytojus.

Pirmas Charles Perrault kūrinys, eiliuota parodija „Trojos sienos, arba Burleskos atsiradimas“, pasirodė 1653 m. 1671 m. tampa Prancūzijos akademijos nariu. Akademikas Šarlis Pero po Akademijos skliautais 1687 m. sausio 27 d. perskaito poemą „Liudviko Didžiojo Amžius“. Poemoje jis atvirai juokiasi iš senųjų autorių, tokių kaip Homeras ar Menandras, o išaukština rūmų poetus ir Karaliaus-Saulės dramaturgus. Šis kūrinys papiktino akademikus ir paskatino „senųjų ir naujųjų“ kivirčą. Charles Perrault šiuose ginčuose garbino savo užtarėją Liudviką XIV ir jo valdymą.

Charles Perrault susituokė 1672 m. su Marie Guichon. Po šešerių metų jis tapo našliu su keturiais vaikais. 1683 m. mirus Colbert, jis prarado savo pensiją kaip rašytojas. Nuo 1695 m. žurnaluose ima spausdinti pasakas, apsakymus, tačiau šie kūrinėliai skiriami daugiau jo paties vaikams. 1696 m. žurnale „Mercure galant“ išspausdinta pasaka „Miegančioji gražuolė“. Ji taip patiko skaitytojams, kad kitamet jos autorius parašė „Motušės Žąsies pasakas“, kurios ir pelnė Charles Perrault pasaulinę šlovę.