Chadži-Girėjus
| Chadži-Girėjus krym. I Hacı Geray, ۱خاجى كراى | |
|---|---|
| Krymo chanas | |
| |
| Chadži-Girėjus | |
| Girėjai | |
| Gimė | ? Trakai, Lietuva (spėjama) |
| Mirė | 1466 Krymas |
| Palaidotas (-a) | Bachčisarajus |
| Krymo chanas | |
| Valdė | 1441–1466 m. |
| Pirmtakas | – |
| Įpėdinis | Nur Dauletas Girėjus |
| Žinomas (-a) už | Krymo chanato įkūrimą |
Chadži-Girėjus (krym. I Hacı Geray, ۱خاجى كراى; Melek Hacı Geray, ملک خاجى كراى; g. Trakuose, Lietuvoje, m. 1466 m. Kryme) – Krymo chanato įkūrėjas ir pirmasis valdovas (1441–1466 m.),[1] Girėjų dinastijos pradininkas.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chadži gimė, manoma, Trakuose, tuometinėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinėje. Čia jo šeima gyveno emigracijoje dėl nestabilios padėties Kryme. Tarp jo protėvių buvo kilusių iš Aukso Ordos Krymo uluso emyrų. 1430-ųjų metų pabaigoje gyveno Lydoje (dab. Baltarusijoje), tuometinės LDK teritorijoje, būdamas didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio vasalu. XX a. pabaigoje prie Molodečno esančiame Litvos kaime buvo atkastas vertingas lobis su taip vadinamu Vytauto diržu, – kaip manoma, Chadži-Girėjaus dovana Vytautui Didžiajam.[3] Maždaug 1440 m. Krymo totorių aristokratijos, vadovaujamos garsių Širino ir Baryno klanų, atstovai kreipėsi į Lietuvos kunigaikštį su prašymu paleisti Chadži į Krymą su tikslu suteikti jam chano sostą. Chadži atvyko į Krymą ir 1441 m. kovo mėn. Genujos šaltiniai jau nurodė, kad Chadži Girėjus buvo naujasis Krymo valdovas. Pasiekęs Krymo nepriklausomybės nuo Ordos, Chadži tapo pirmuoju jo valdovu. To nepripažino paskutinieji Ordos chanai, todėl Chadži teko atlaikyti jų puolimą į LDK pakraščio stepes (dab. Ukrainoje).
Chanato valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chadži-Girėjus sėdo į nepriklausomo Krymo chanato valdovo sostą po ilgos kovos su Aukso Ordos chanais, remiamas LDK. Prieš Ordą laimėjo pora svarbių pergalių: 1453 m. mūšyje su Said Achmedu I prie Dniepro ir 1465 m. mūšyje su Achmedu prie Dono. Tai paskatino Ordos žlugimą ir galutinį jos likusių valdovų sumušimą 1502 m. Chadži sūnaus Menglio.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jis atėjo į valdžią anksčiausiai 1428 ar 1434 m., tačiau žinoma, kad pirmosios chano monetos nukaldintos ne anksčiau kaip 1441 m. Taip pat jis įvedė naują valstybės simbolį Taraq Tamğa – Girėjų dinastijos kovos trišakį, ganėtinai panašų į Aukso Ordos valstybės simbolį. Trišakio atvaizdas naudotas ant Krymo vėliavos, monetų, chano antspaudo. Savo rezidenciją buvo įkurdinęs prie Čufut Kalė tvirtovės (netoli dab. Bachčisarajaus). Ten pat po savo mirties palaidotas.
Nežiūrint pripažintų Chadži nuopelnų, Girėjų dinastijos pradininku taip pat skaitomas jo šeštasis sūnus Menglis (1467–1515 m.), kuris tėvo Girėjaus vardu pavadino visą dinastiją, t. y., šį vardą suteikdamas visiems jo palikuonims. Menglis buvo pirmasis Krymo chanas, prisidūręs Girėjaus vardą ir tapdamas Mengliu Girėjumi.
Anot kai kurių istorikų, 1456 m. chanas buvo trumpam nušalintas jo paties sukilusio sūnaus Haydero, tačiau tais pačiais metais sugrįžo į valdžią.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jano Dlugošo kronikoje minimas kaip išskirtinė asmenybė ir puikus valdovas. Taip pat lenkų XV–XVI a. istoriografijoje chanas vaizduojamas kaip ukrainiečių sienų sergėtojas ir patikimas Lietuvos sąjungininkas. Tarp Krymo žmonių Chadži buvo labai populiarus, todėl turėjo Angelo pravardę (krym. Melek).
| Prieš tai: – |
Krymo chanas 1441–1466 |
Po to: Nur Dauletas Girėjus |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.hansaray.org.ua/e_geray_imena.html Archyvuota kopija 2012-07-17 iš Wayback Machine projekto. Girėjų dinastijos valdymo metai
- ↑ Chadži-Girėjus (Chadži-Girej). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 785 psl.
- ↑ http://www.voruta.lt/vytauto-dirzas/
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Chanų rūmai Bachčisarajuje Archyvuota kopija 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto.