Centrinė jėga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Centrinė jėga tai yra tokia jėga, kurios dydis priklauso tik nuo skaliarinio atstumo iki veikiančiosios jėgos centro (tarkim, kūno masės centro ar pan.). Kadangi jėga priklauso tik nuo atstumo iki centro, jėgų laukas yra sferiškai simetrinis.

Iš šio apibrėžimo seka tokios centrinių jėgų lauko savybės:

  1. Sistemai galioja judesio kiekio momento tvermės dėsnis
  2. Sistemos energijai galioja energijos tvermės dėsnis
  3. Kadangi centrinės jėgos kryptis visada sutampa su kūno padėties vektoriaus (radius - vektoriaus) kryptimi, centrinių jėgų sukeliamas jėgos momentas visada lygus nuliui, ir judėjimas vyksta plokštumoje, statmenoje judesio kiekio momentui.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinė jėga visada gali būti aprašyta kaip potencialo gradientas su neigiamu ženklu:

 \mathbf{F}(\mathbf{r}) = - \mathbf{\nabla} V(|\mathbf{r}|)

Centrinio jėgos lauko rotorius visada yra lygus nuliui:

 \nabla \times \mathbf{F}(\mathbf{r}) = 0

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Gravitacijos ir kuloninės jėgos yra visiems žinomi centrinių jėgų laukai, kurių stipriai yra proporcingi 1/r².

Objektas, skriejantis gravitacinių arba kuloninių jėgų lauke, juda pagal Keplerio dėsnius.

Nereikia painioti centrinės jėgos su įcentrinės jėgos sąvoka!

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]