Centrinė Meseta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Centrinės Mesetos panorama

Centrinė Meseta (isp. Meseta Central), Kastilijos plokščiakalnis – teritorija Pirėnų pusiasalio centrinėje dalyje, Ispanijoje, daugiausia Kastilijos regione. Sudaryta daugiausia ir hercininių kristalinių uolienų. Būdinga plynaukštė su neaukštais masyvais bei tarpukalnių įdubomis. Vakaruose smarkiai suskaidyta tektoninių lūžių. Vyraujantis aukštis 600–1200 m. Centrinė Kordiljera (aukštis iki 2592 m) Mesetą skiria į Senosios Kastilijos plokščiakalnį ir Naujosios Kastilijos plokščiakalnį.

Klimatas subtropinis, sausringas. Pagrindinės upės – Dueras, Tachas, Gvadiana. Būdingi kserofitiniai krūmynai ir stepės, šiaurės vakaruose yra plačialapių ir spygliuočių miškų. Svarbi sodininkystės ir vynuogyninkystės sritis. Pagrindinis Centrinės Mestetos miestas – Madridas[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]