Centas (muzika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Centas muzikoje yra logaritminis matavimo vienetas, naudojamas apibrėžti muzikinio intervalo ilgiui. Dažniausiai centai yra naudojami matuoti ypatingai mažiems intervalams arba palyginti dviejų skirtingų intonacijų intervalams. Vieno cento skirtumas žmogaus ausiai yra negirdimas.

Cento dydis yra apibrėžiamas taip, kad vieną oktavą sudarytų 1200 centų, o vienas pustonis nuosekliojoje intonacijoje – 100 centų. Iš to galima apskaičiuoti, kad 1 [centas] = \sqrt[1200]{2} \approx 1,0005778

Žinant dviejų natų dažnius, apskaičiuoti intervalo dydį centais galima pagal formulę n = 1200 \log_2 \left ( \frac{a}{b} \right ) \approx 3986 \log_{10} \left ( \frac{a}{b} \right )

Norint palyginti skirtingas intonacijos sistemas, reikia konvertuoti intervalų ilgius į centus. Pavyzdžiui, racionaliojoje intonacijoje didžioji tercija yra prilyginama dažnių santykiui 5:4. Įstatę šią reikšmę gauname intervalo įvertinimą centais – 386,3. Nuosekliojoje intonacijoje šis intervalas yra lygus keturiems pustoniams, taigi, lygus 400 centų. Matome, kad skirtumas yra šiek tiek mažiau nei 14 centų – lengvai išskiriamas žmogaus ausimi, kurios bandymais nustatytas skirtumo pajautimo barjeras yra 6 centai.

Matavimo vienetas buvo sugalvotas A. J. Elliso maždaug devynioliktojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir buvo paskelbtas jo redaguotame Hermanno von Helmholtzo „Apie garso pojūtį“. Nuo to laiko centas yra standartinis intervalų ilgių bei skirtumų nustatymo vienetas.