CST Thor

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

CST Thor buvo su Sinclair QL suderinamų asmeninių kompiuterių serija, kurią projektavo ir gamino „Cambridge Systems Technology“ kompanija XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Thor PC[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis Thor PC (taip pat vadinamas Thor 1, dar kartais retrospektyviai vadinamas Thor 8) buvo išleistas 1986 metais. CST gamino QL periferiją, todėl tai buvo logiškas žingsnis po to, kai Sinclair Research Ltd nutraukė QL gamybą. Kompanija nupirko neišparduotas QL dalis iš Sinclair ir papildė standartinę QL motininę plokštę savo suprojektuota praplėtimo plokšte, kuri suteikė papildomus 512 kB operatyviosios atminties, papildomos pastoviosios atminties, nekintamą realaus laiko laikrodį, „floppy“ diskelių skaitytuvą, SCSI, Centronics lygiagrečią, IBM PC stiliaus klaviatūros ir pelės sąsajas. Viskas buvo sutalpinta į neaukštą metalinį korpusą su integruotu maitinimo bloku. Atmintis susidėjo iš vieno (Thor 1F) arba dviejų (Thor 2F) 3,5 colio diskelių skaitytuvų arba iš vieno diskelių skaitytuvo ir vieno 20 MB Rodime RO652 SCSI kietojo disko (Thor 2WF). Į ROM buvo įrašyta Eidersoft kompanijos ICE grafinė vartotojo aplinka ir keletas Qdos praplėtimų. Taip pat kartu su Thor buvo pridedama speciali Psion Xchange taikomųjų programų rinkinio versija (papildytas Psion programų rinkinys, kuris buvo parduodamas kartu su QL).

Thor PC kainos be monitoriaus, pelės ir PVM mokesčio svyravo nuo £599 iki £1399. Taip pat buvo teikiama atnaujinimo paslauga esamiems QL kompiuteriams.

Iš viso buvo parduota apie 1100 Thor PC kompiuterių.

Thor 20/21[taisyti | redaguoti kodą]

Thor 20 ir Thor 21 buvo Thor PC variantai, išleisti 1987 balandžio mėnesį, kuriuose vietoje pirminio procesoriaus buvo įstatyta pridėtinė plokštė su Motorola 68020 procesoriumi. Naujas procesorius veikė 12,5 Mhz taktiniu dažniu. Už didesnę kainą buvo galima įsigyti ir 16,67 Mhz procesorių. Thor 21 kompiuteryje taip pat buvo įstatytas ir Motorola 68881 matematinis koprocesorius, veikiantis tokiu pačiu dažniu kaip ir pagrindinis procesorius. Veikimo sparta buvo gerokai didesnė už Thor 1, tačiau buvo ribojama 8 bitų sistemos operatyviosios atminties.

Thor 20 ir 21 buvo prekiaujami kartu su 68020 makro asembleriu ir procesoriaus dokumentacija. Iš pradžių buvo ketinama juos naudoti kaip įrenginius programinės įrangos kūrimui planuojamam patobulintam 68020 modeliui, vėliau paleisti į prekybą.

Thor 20 ir 21 buvo labai brangūs (12,5 Mhz Thor 21 kainavo daugmaž dvigubai daugiau nei Thor 1F) ir buvo daugiausia paskolinti programinės įrangos kūrėjų bendruomenei.

Thor XVI[taisyti | redaguoti kodą]

Thor XVI buvo sukurtas kartu su Danijos kompanija DanSoft ir buvo pristatytas Personal Computer World renginyje 1987 metų rugsėjo mėnesį. Skirtingai nuo ankstesnių modelių, Thor XVI aparatinė įranga buvo sukonstruota iš naujo ir paremta Motorola 68000 8 Mhz procesoriumi bei 2 Mhz Motorola 68B02 koprocesoriumi audio ir įvedimo/išvedimo funkcijoms. Standartiškai buvo prieinama 512 kB operatyviosios atminties (plečiamos iki 2 MB, vėliau iki 6,5 MB). Video aparatinė įranga turėjo su QL suderinamus video režimus, taip pat ir naują 16 spalvų režimą. Buvo integruotos diskelių skaitytuvo, SCSI, Centronics, du RS-232, PC/AT klaviatūros, pelės, QL praplėtimo ir QLAN tinklo sąsajos. Atminties galimybės buvo panašios į ankstesnių Thor kompiuterių, plius 40 MB kietojo disko ir bediskinės tinklinės darbo stoties konfigūracijos. Thor XVI korpusas buvo panašus į ankstesnių Thor PC kompiuterių.

Thor XVI ROM turėjo su Qdos suderinamą operacinę sistemą, kilusią iš Qdos 1.13 versijos ir pavadintą Argos. Kaip ir ankstesni kompiuteriai, jis buvo parduodamas su Xchange programine įranga.

Gamyba prasidėjo 1988 pradžioje ir apie 250 Thor XVI buvo pagaminti Jungtinėje Karalystėje. Kainos buvo kiek didesnės už Thor PC. Vėliau tais pačiais metais, siekiant padidinti pardavimus Europos rinkoje, buvo suformuota jungtinė CST/DanSoft rinkodaros kompanija – Thor International. Thor XVI aparatinė įranga buvo kiek atnaujinta ir gamyba perkelta į Brüel & Kjær gamyklą Danijoje. Buvo planų gaminti Thor kompiuterius pagal licenciją Rusijoje, bet šie planai taip ir liko neįgyvendinti.

Kitais metais Thor International (ir CST) sužlugo su pykčiais ir buvo iškeltas ieškinys dėl neteisėtų partnerių veiksmų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]