Butua karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Butua
buvusi karalystė
Blank.png
1490 – 1683  
Blank.png
Sostinė Khamis
Danamombė
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Atskyla nuo Monomotapos 1490
 - Sostą užima rozviai 1683 m.

Butua (portug. Butua), alternatyvūs užrašymo būdai Butwa, Botwa – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XV-XVII a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso didelė teritorija dabartinėje pietų Zimbabvėje. Valstybės kūrėjai buvo tiesioginiai dabartinių kalangų protėviai, ir būtent joje kalangai atsiskyrė nuo šonų kaip atskira kalbinė ir kultūrinė grupė.

Valstybės dinastija buvo Torva (Torwa, kitas variantas Togwa), ir šiuo pavadinimu dažnai vadinama ir pati valstybė. Pavadinimas Butua yra grynai portugališkas, atsiradęs iškraipius šios karalystės valdyto regiono Guruusva (kurį pagrindiniai portugalų informatoriai manjikai tarė kaip Gunuvutwa) pavadinimą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Butua ir kitos Zimbabvės karalystės XVII a.

Priešistoriniais laikais būsimosios Butua teritorijos (vadinamos Guruusva) priklausė Leonardo kopje kultūros arealui. Vėliau jas kultūriškai įtakojo Zimbabvės karalystė. Manoma, kad po šios karalystės žlugimo XV a. viduryje, teritorijas trumpam nukariavo Monomotapa. Tačiau mirus jos valdovui Matopei ir šalį ištikus vidinei krizei, karalystėje prasidėjo dezintegracijos procesai. Jų metu iki 1494 m. Butua įsitvirtino kaip nepriklausoma valstybė, valdoma Torva dinastijos. Šis faktas siejamas su mažai žinomu karaliumi Dlembeu.

Skirtingai nei šiaurinė kaimynė Monomotapa, Butua buvo gerokai mažiau žinoma ir tyrinėta. Nepaisant to, kad ji turėjo pagrindinius Zimbabvės aukso išteklius, aukso prekyba su svahiliais ir portugalais vyko daugiausia per Monomotapą, kuri buvo suinteresuota išlaikyti aukso prekybos monopoliją. Todėl apie karalystę tuometinių rašytinių šaltinių labai nedaug. Paprastai visos žinios apie ją gaunamos iš archeologinių šaltinių, daugiausia kasinėjant jos sostinę Khamį.

Po 1640 m. Butua kilo pilietinis karas, į kurį tiesiogiai įsikišo portugalai, atsiųsdami savo armiją. Konflikto metu Khamis buvo sugriautas, ir sostinė perkelta ryčiau, į Danamombę. Netrukus karalystėje įsigalėjo naujas kalangų pogrupis, rozviai, kurie įkūrė naują dinastiją ir užėmė Butua sostą Danamombėje.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Khamio griuvėsiai
Shona-orn.png
Zimbabvės istorija
Bantu migracija (Afrikos geležies amžius)
Mapungubvė
Zimbabvės karalystė
Monomotapa, Butua, Manika, Kisanga, Baruė, Kitevė, Sedanda
Rozvių karalystė
Mfekanė (Matabelė)
Pirmoji Čimurenga
Britų imperija:
Pietų Zambezija > Pietų Rodezija
Antroji Čimurenga
Nepriklausomybė:
Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė

Butua karalystė tęsė Zimbabvės karalystės tradicijas, dar labiau ištobulindama monumentaliąją akmeninę architektūrą. Jos sostinė Khamis pasižymi įvairiais architektūriniais stiliais ir ypač didele formų variacija. Taip vadinamoji Khamio kultūra apėmė Butua politinės įtakos teritorijas, kurios koncentravosi Šašės baseine. Be Khamio, svarbiausios kasinėtos Butua gyvenvietės buvo Dombošava, Senasis Tatis, Madžandė ir kt.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]