Butovo poligonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Бутовский полигон. Средняя часть основной вывески. Бутовский полигон.jpg
Бутовский полигон. Вечная память. Культурный центр 'Первое марта', 27 мая 2000 г..jpg

Butovo poligonas (rus. Бутовский полигон) – vienos iš didžiausių kapinių Maskvoje, kur sušaudytos ir palaidotos stalininių represijų aukos.

Nuo 1937 m. rugpjūčio mėn. iki 1938 m. spalio 19 d. čia be giminių žinios ir cerkvės ar civilinio palaiminimo buvo palaidoti 20 765 žmonės[1]. Duomenų apie aukų skaičių per Antrąjį pasaulinį karą nėra. Tik 1989 m. sušaudytų giminės pradėjo gauti liudijimus, kuriuose nurodyta tiksli mirties data ir priežastis. Pagal vardus nustatyta tik 20 tūkst. žmonių, sušaudytų poligone vien 1937-1938 m. [2].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Butovo poligono vietoje XIX a. pabaigoje buvo Kosmodemjansko-Drožino (rus. Космодемьянское-Дрожжино) dvaras. Pirmą kartą Drožino kaimas minimas 1568 m. Pirmasis jo savininkas buvo žemietijos dvarininkas Fiodoras Michailovičius Drožinas. 1889 m. dvaro šeimininkas H. M. Solovjovas įkūrė žirgyną, prie miško įrengtas hipodromas su žiūrovų tribūnomis.

Netrukus po Rusijos revoliucijos Butovo dvaro savininkas I. I. Ziminas, nelaukdamas konfiskavimo, visą turtą atidavė valstybei ir su šeima išvažiavo į užsienį. Žirgynas tiekė žirgus Raudonajai Armijai [3]. O 1920 m. Butove buvo įkurta KGB žemės ūkio kolonija, kurioje dirbo kaliniai.

1935 m. apie 2 km² teritorija buvo aptverta aklina tvora, įkurtas NKVD šaudymo poligonas. Teritoriją visą parą saugojo ginkluota sargyba. Netoliese, „Komunarkos“ tarybiniame ūkyje buvo kitas „specialus objektas“ – buvusi NKVD vado Henriko Jagodos sodyba. 1936 m. pab. – 1937 m. pr. per politinius teismo procesus ir „valymus“ buvo paskelbta ir nedelsiant įvykdyta daug mirties nuosprendžių. Maskvos kapinėse toks nužudytųjų skaičius netilpo, todėl NKVD išskyrė du naujus „specobjektus“ – Butovo ir Komunarką. Manoma, kad Komunarkoje sušaudyta nuo 10 iki 14 tūkst. žmonių, o Butove 25–26 tūkst. Į Komunarką patekdavo NKVD darbuotojai, partinės vadovybės atstovai, aukšto rango karininkai ir kitų kategorijų žmonės. Butove buvo naikinami visi kiti.

Butovo poligonas valstybės saugumo kariuomenės buvo saugomas net iki 1995 m., vėliau perduotas Rusijos stačiatikių cerkvei ir atidarytas lankymui šeštadieniais ir sekmadieniais. Ant vieno bevardžio kapo pastatytas Rusijos Šv. Naujų kankinių ir išpažinėjų atminimo kryžius, nes Butove sušaudyta ir palaidota daug šventikų (metropolitas Stefanijus Čičagovas, diakonai, varpininkai ir skaitovai, viso apie 300 šventikų), taip pat žinomi valstybiniai ir kariniai veikėjai, pavyzdžiui, Antrosios Valstybinės Dūmos pirmininkas Fiodoras Golovinas [4], Maskvos generalgubernatorius Vladimiras Džunkovskis [5] bei paprasti žmonės, patekę į istorijos ratus.

Nuo 1997 m. gruodžio 11 d. mišios buvo laikomos Drožino kaimo administracijos pastate, prie įėjimo į poligoną. Vėliau toje vietoje pastatyta nauja Rusijos Stačiatikių cerkvė.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Sušaudytų ir palaidotų NKVD poligone Martirologas „Butovo objektas“. (М., 1997).
  2. Butovskio poligonas. 1937-1938 m. Politinių represijų atminimo knyga. – M.: Socialinės sociologijos institutas. 1997 m. 364 psl.
  3. Specprojektas "Butovo poligonas" (istorija, dokumentai, atsiminimai L. Golovkova
  4. Bibliografinė medžiaga
  5. Maskvos gubernatorius Vladimiras Džunkovskis Fiodorovas 1865 - 1938

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Koordinatės:55°32.29′N 37°34.15′E / 55.53817°N 37.56917°E / 55.53817; 37.56917