Busto Arsicijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Busto Arsicijus
it. Comune di Busto Arsizio
   Busto Arsizio-Stemma.png   
20071226SMaria.jpg
Šv. Marijos di Pjacos bažnyčia

Busto Arsicijus
45°36′0″N 08°50′0″E / 45.6°N 8.83333°E / 45.6; 8.83333 (Busto Arsicijus)Koordinatės: 45°36′0″N 08°50′0″E / 45.6°N 8.83333°E / 45.6; 8.83333 (Busto Arsicijus)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Lombardija Lombardija
Provincija: Varezės provincija
Meras: Gianluigi Farioli
Gyventojų (2011): 82 060
Plotas: 30,27 km²
Tankumas (2011): 2 711 žm./km²
Altitudė: 226 m
Pašto kodas: 21052
Tel. kodas: 0331
Miesto globėjas(-ai): Jonas Krikštytojas

Busto Arsicijus yra Italijos miestas Lombardijoje Varezės provincijoje. Miestas yra diūdžiausias provincijoje ir 25 km į šiaurę nuo Milano.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nepaisant Lega Nord partijos ir jos sąjungininkų teiginių apie keltišką miesto kilmę, seniausi miesto gyventojai buvo ligūrai, kuriuos Plinijus Vyresnysis vadino laukiniais, Titas Livijus - plėšikais, o Pompėjas Tragas - nesiskutusiais ir apžėlusiais. Jie buvo geri kalviai ir samdytii kariai. Vietinis ekspertas Luigi Giavini, kad vietinis dialektas yra patyręs nedidelę ligūrų kalbos įtaką ir skiriasi nuo vakarų lombardų dialekto.

Tų laikų gyventojai degindavo Po slėnio mišką, atsilaisvinusioje vietoje statydavo namus, o pelenais patreštoje žemėje augindavo javus. Tokia gyvenvietė vadindavosi bustum (lot. sudegęs), o kad atskirtų nuo kitų gyvenviečių pridėjo arsicium („sudegęs“, o tiksliau „sausas“).

Prie gyvenvietės plėtros prisidėjo galų gentis insubrai, atvykusi per Alpes V a. pr. m. e. Teigiama, kad jie išvijo etruskus, kurie tuo metu valdė apylinkes. Busto Arsicijus buvo geroje vietoje tarp Milano ir Madžorės ežero.

Nieko tikslaus apie miestą nežinoma iki X a., kai jis pasirodo dokumentuose dabartiniu pavadinimu: loco Busti qui dicitur Arsizio. 1176 m. miestiečiai tikriausiai kovėsi abejose pusėse per Lenjano mūšį. XIII a. Busto Arsicijus pagarsėjo savo tekstile. Miesto augimo nestabdė feodalizmo įsigalėjimas ar maras, kuris nuniokojo miestą 1630 m., o legendos teigia, kad nuo jo apgynė Mergelė Marija, kai karšta katalikybe garsėjantys vietiniai jai meldėsi.

XIX a. vidury Busto Arsicijuje įsigalėjo pramonė ir miestas pradėtas vadinti „Italijos Mančesteriu“. 1864 m., kai Milano archivyskupu buvo iš Busto Arsicijaus kilęs Eugenio Tosi, Italijos karalius Viktoras Emanuelis II suteikė jam miesto teises. Miestu augant prie Busto Arsicijaus buvo prijungtos Borsano ir Sakonago savivaldybės 1927 m., o miestas mažai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Taip nutiko dėl svarbios amerikiečių armijos ir Italijos partizanų bendradarbiavimo misijos mieste. Busto Arsicijus buvo svarbus karo pramonės centras, čia veikė radijo stotis. Kadangi norintys kautis išvyko į kalnus vietiniai su vokiečiais kovojo sabotažais ir streikai, tad smarkiai nukentėjo nuo žudynių ir trėmimų į koncentracijos stovyklas.

Po karo mieste sustiprėjo dešinės pakraipos politikai, o dideles pramonės įmones amžiaus antroje pusėje pakeitė mažos, dirbančios aptarnavimo sferoje.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]