Burtininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Burtininkas – žmogus, kuris užsiima būrimu. Tikėta, kad burtininkas baudžia kenkiančias raganas, gydo gyvulius ir žmones, išveda gyvates, peles, suranda pavogtus daiktus, įspėja ateitį, kartais ir kenkia žmonėms (paverčia juos gyvuliais, susargdina, pajuokia), gyvuliams, gamtai.

Profesionalūs burtininkai, kaip manoma, atsirado pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Pirmykščių tautų ir genčių burtininkai, tokie kaip žyniai, šamanai, sudarė atskirą (aukštesnį) visuomenės sluoksnį; dažnai jie atlikdavo kulto apeigas, gydydavo žmones, vadovaudavo dvasiniam, o kartais ir politiniam gyvenimui. Burti juos išmokydavo senesnieji (vyresnieji) burtininkai.

Daugelį svarbesnių burtininko funkcijų vėliau perėmė dvasininkai ir kitų profesijų žmonės. Europoje viduramžiais burtininkai buvo persekiojami katalikų bažnyčios; kerėjimu įtariami žmonės buvo kankinami ir deginami ant laužo. Australijos bei Amerikos aborigenų, Afrikos, Azijos ir Europos šiaurės tautelių burtininkai iki XX a. pradžios išlaikė privilegijuotą padėtį.

Lietuvių folklore burtininko vaizdinys susiliejęs su raganos; dažniausiai burtininkai ir būdavo vadinami raganiais, čerauninkais, nuodininkais, kerėtojais, žavėtojais.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Burtininkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis 336–337 psl.