Burkhardas fon Hornhauzenas
Burkhardas fon Hornhauzenas (vok. Burkhard von Hornhausen, m. 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšyje) – Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras, Livonijos ordino krašto magistras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1255 m. pradžios iki 1256 m. pabaigos Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras, 1256–1260 m. Livonijos ordino krašto magistras. Palaikė taiką su Lietuvos valdovu Mindaugu, bet kovojo su jam nepavaldžia Žemaičių žemių konfederacija. Žemaičiams 1257 m. puolant Klaipėdos pilį, Burkhardas fon Hornhauzenas paskubomis surinko kariuomenę, 40 Livonijos ordino riterių, apie 500 kuršių, tačiau nėra istorinių duomenų, kad puolantieji ją sumušė. Žuvo 12 riterių, daug kuršių, pats ir Klaipėdos komtūras Bernardas Harenas buvo sužeisti. Bet žemaičiai pilies užimti neįstengė.
Kai 1258 m. pabaigoje žemaičiai nusiaubė Kuršą, sukilę žiemgaliai 1258 m. pabaigoje – 1259 m. pradžioje išsivadavo iš Livonijos ordino valdžios. Burkhardo fon Hornhauzeno vadovaujamą Livonijos ordino ir Vokiečių ordino kryžininkų kariuomenę 1259 m. pradžioje žemaičiai sumušė Skuodo mūšyje.
Remiamas Vokiečių ordino 1259 m. pavasarį Karšuvoje pastatydino Georgenburgo pilį. Tačiau žemaičiai ją izoliavo, greta pastatė savo pilį. 1260 m. Livonijos ordino ir Vokiečių ordino kariams bei danams iš šiaurės Estijos žygiuojant nutraukti šios pilies blokados, žemaičiai sumaniu manevru į Kuršą primetė priešui Durbės mūšį, kuriame Burkhardas fon Hornhauzenas žuvo.[1]
| Prieš tai: Anas fon Zangershauzenas |
 1254–1260 |
Po to: Georgas fon Eichštetas |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Edvardas Gudavičius. Burkhardas fon Hornhauzenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003