Burgaičių piliakalniai

Koordinatės: 55°02′59″ š. pl. 22°38′03″ r. ilg. / 55.04972°š. pl. 22.63417°r. ilg. / 55.04972; 22.63417
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Burgaičių piliakalniai

Burgaičių piliakalniai
Burgaičių piliakalniai
Burgaičių piliakalniai
Koordinatės
55°02′59″ š. pl. 22°38′03″ r. ilg. / 55.04972°š. pl. 22.63417°r. ilg. / 55.04972; 22.63417
Vieta Šakių rajonas
Seniūnija Sudargo seniūnija
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I p.-XIV a.
Žvalgytas 1970
Tirtas 2005–2008, 2012 m.

Burgaičių piliakalniai – piliakalniai Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burgaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą. Burgaičių piliakalnių grandį sudaro trys piliakalniai:

  • Vorpilis, 0,9 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai sankryžos, 0,85 km į šiaurės vakarus nuo Sudargo Grinaičių piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, unikalus objekto MC kodas 3265.
  • Pilaitė, 0,8 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai sankryžos, į pietryčius nuo Vorpilio, unikalus objekto MC kodas 3264.
  • Burgaičių piliakalnis III, 0,7 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai sankryžos, į pietryčius nuo Pilaitės, unikalus objekto MC kodas 16141.

Vorpilis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio šlaitai statūs, nuo 12 iki 27–40 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, maždaug 35 m ilgio ir iki 30 m pločio, apardyta arimų, II pasaulinio karo apkasų. Aikštelės pietų krašte supiltas kiek lenktas, maždaug 30 m ilgio, apie 12 m pločio ir iki 2 m aukščio pylimas. Iki 2006–2008 m. vykdytų tyrinėjimų pylimas buvo smarkiai apardytas arimų, šiuo metu jis atpiltas ir sutvarkytas. Piliakalnio gynybinę sistemą sudaro du grioviai – ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvasis griovys 2 m pločio ir 1 m gylio. Antrasis, vėlyvasis – 4–6 m pločio ir iki 2 m gylio, atkurtas po 2006–2008 m. vykdytų tyrinėjimų. Piliakalnio aikštelėje rastas buvusios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta keramikos, geležies lydymo atliekų, gyvūnų kaulų, tinko gabalėlių. Aikštelės įžemyje rastos penkios stulpavietės. Pagal radinius piliakalnis datuotinas pirmojo tūkstantmečio laikotarpiu, galbūt antrojo pradžia.

Pilaitė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vorpilio papilys. Piliakalnį sudaro du aukštumos kyšuliai: pirmasis maždaug 70x70 m dydžio, iš rytų, pietų ir vakarų pusių juosiamas gilių griovų, kuriomis teka maži upeliukai, iš šiaurės – Nemuno, pietvakarių pusėje apie 30 m ilgio siauru ožnugariu besijungiantis su gretimais iki 15 m aukštesniais laukais; antrasis maždaug 110x85 m dydžio, taip pat gilių griovų supamas, siauru, maždaug 60 m ilgio ožnugariu besijungiantis su gretima aukštuma. Piliakalnio aikštelė netaisyklingo trikampio formos, maždaug 15 m ilgio ir 10 m pločio, jos pietų krašte yra maždaug 2,5 m aukščio, 14 m pločio ir apie 10 m ilgio greičiausiai natūralus kūgio formos pylimas. Šlaitai statūs, nuo 12–20 m iki 35 m aukščio. 1970, 2005, 2008 ir 2012 m. vykdyti archeologiniai tyrinėjimai, kultūriniame sluoksnyje rasta gyvulių kaulų, molio tinko, degusių akmenų, geležies šlako, puodų šukių. Manoma, kad čia buvęs gynybinio pobūdžio piliakalnis, įrengtas I m. e. tūkstantmečio viduryje ir apleistas XIV amžiuje.

Burgaičių piliakalnis III[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis, dar vadinamas Bevardžiu – tai ilgas vaizdingas nusileidimas nuo aukštos Sudargo kalvos beveik iki pat Nemuno vagos. 2005–2006 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai jokių gynybinių įtvirtinimų, kultūrinio sluoksnio ar kitų piliakalniams būdingų radinių neaptiko, todėl 2015 m. pradėta Valstybės saugomo objekto statuso panaikinimo procedūra. Piliakalnio prieigoje, minint paskutinės Sudargo pilies sudeginimo 690-ąsias metines, atidengtas paminklas „Sudargo pilies gynėjų atminimui 1317–2007 m.“ (skulpt. Vidas ir Aldas Cikanos).

Tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą XX a. pradžioje apie piliakalnius užsiminė kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas. 1955 m. piliakalniai išžvalgyti istoriko, archeologo Petro Tarasenkos iniciatyva. Rimtesni tyrinėjimai pradėti 1970 m., jų žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus atliko Lietuvos istorijos institutas. Vėliau tyrinėjimai vykdyti 2005–2008, 2012 m. Atlikus tyrinėjimus piliakalnių teritorija sutvarkyta, praretinti medžiai, įrengti takai ir laiptai.

Aplinkiniai piliakalniai

Meškininkų piliakalnis 9,8 km Bišpilio piliakalnis 8,6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kukarskės piliakalnis 7,5 km
Maštaičių piliakalnis 17,8 km
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 34 km Sudargo piliakalniai 0,7 km
Turčinų piliakalnis 25 km
Klepų piliakalnis 26 km

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lankstinukas „Sudargas“. – Kaunas: „V3 studija“, 2012.