Bujukanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kišiniovo municipijaus sektoriai

Bujukanis (rumun. Buiucani), Bujukanio sektorius – šiaurės vakarinis Kišiniovo municipijaus sektorius tarp Kalia Ešiloro (buvusios Kuibyševo) gatvės, Valia Moriloro (rumun. Valea Morilor) parko ir Balkanų plento. Pavadinimas kilęs iš šioje vietovėje buvusio kaimo pavadinimo.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bujukanis žinomas nuo XV a. antros pusės. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Bujukanio kaimas buvo rezešių valdos, vėliau – bojarino D. Paleologo.

1608 m. dovanojimo rašte gospodaris Konstantinas Movila paskyrė Chodoro ir Paraskos palikuonims Bujukanio kaimą, esantį Lapušnos krašte ant Biko upės, su vieta prie upės tvenkiniui ir malūnui. Pagal 1610 m. gruodžio 18 d. raštą Dumitrakei Kiricei atiteko dvi Bujukanio dalys, kurias jam pardavė keli savininkai, vienas kurių buvo Andronikas Raška, Dregelušio sūnus, Nastios Bujuk anūkas. Šis raštas paliudija, kad kaimo pavadinimas kilo iš pavardės Bujuk (rumun. Buiuc).

Nuo maždaug 1620 m. Bujukanis – Jasų vienuolyno Galatos nuosavybė.

Vietiniai gyventojai tuo metu daugiausia gyveno iš žemdirbystės. Kaime gyveno ir kalviai, dailidės, kubiliai, kailiadirbiai, šikšniai.

Nuo 1830 m. Bujukanis ėmė darytis Kišiniovo priemiesčiu.

Po Antrojo pasaulinio karo Bujukanio teritoriją imta aktyviai užstatyti, pradžioje vieno-dviejų aukštų namais, o nuo maždaug 1960 m. – daugiaaukščiais pastatais.

Dabar Bujukanyje vyrauja 5, 9 ir 16 aukštų pastatai. Sektoriuje yra tarptautinis parodų centras Moldekspo,pedagoginis Jonos Kriangės vardo universitetas, kino teatras „Flakera“, Valia Moriloro, Alunelulo ir Dendrarijaus parkai.

Svarbiausios gatvės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kalia Ešiloro (buvusi Kuibyševo)
  • Vasilės Lupu
  • Jonos Kriangės
  • Albos Julijos (buvusi Engelso)
  • Jono Pelivano
  • Aldios Teodorovičiaus (buvusi Laisvės)

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Bujukanio sektoriuje yra šie gyvenamieji punktai:

Sektoriaus administracija yra sektoriaus pretūra, kurios pastatas yra Michajaus Vitiazu gatvėje, name Nr. 2. Pretorius – Valerijus Nemerenka.