Bugo kraštovaizdžio parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bugo kraštovaizdžio parkas

Parko logotipas
Tipas Kraštovaizdžio
Vieta Nuro, Malkinia Gurnos, Zarembi Košcelnės, Ceranuvo, Sterdino, Kosuv Lackų, Livo, Lochuvo, Medznos, Sadovnės, Stočeko, Koritnicos, Pokživnicos, Pultusko, Jaduvo, Plateruvo, Pžesmikų, Korčevo, Paprotnios, Sabnių, Repkų valsčiai
Koordinatės
Plotas 741,36 km²
Įsteigimo data 1993 m. rugsėjo 30 d. m.
Pavaldumas Valstybinis
Upė šalia Nuro kaimo
Upė prie Drohičino miesto

Bugo kraštovaizdžio parkas (lenk. Nadbużański Park Krajobrazowy) – kraštovaizdžio parkas esantis rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, Mazovijos Ostruvo, Palenkės Sokoluvo, Vengruvo, Sedlcų, Losicės, Pultusko ir Volomino apskrityse. Parkas įkurtas 1993 m. rugsėjo 30 dieną. Parkas apima Vakarinio Bugo upę ir jo slėnį, nuo Točnos upės intako iki upės santakos su Narevo upe. Parko teritorija išsidėsčiusi Sedlcų aukštumoje, Palenkės Bugo kanjone, Volomino lygumoje, Bugo žemupio slėnyje, Lomžos tarpupyje, Narevo žemupio slėnyje ir Aukštutinės Mazovijos aukštumoje. Parke yra 14 gamtos apsaugos draustinių.

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko plotas 741,36 km², parke saugomas unikalus Bugo upės suformuotas kraštovaizdis ir aplink upę esantys miškai, kurių didžiąją dalį sudaro spygliuočiai medžiai. Parke yra apie 1300 skirtingų augalų rūšių, iš kurių 39 skirtingos medžių rūšys ir 59 skirtingos krūmų rūšys. Parke saugomos šios retos augalų rūšys: Tripirštė uolaskėlė ir Miškinė lelija. Bugo upės slėnyje gyvena tokios retos paukščių rūšys, kaip Juodasis gandras, Krantinis tilvikas, Perkūno oželis, Didžioji kuolinga, Pilkasis garnys ir Gaidukas. Taip pat parke gyvena 37 žinduolių rūšys, 12 varliagyvių rūšių ir 29 žuvų rūšys.

Draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra 251 gamtos paminklas, iš kurių didžiąją dalį sudaro seni uosiai, liepos, ąžuolai ir pušys bei skruzdėlių kolonijos. Didžiąją dalį parko sudaro maži miesteliai ir kaimai, kurių dauguma išlaikė savo tradicijas ir medinę architektūrą. Parke gausu pakelės koplyčių, kryžių, bažnyčių ir malūnų. Taip pat išlikę keli rūmai Korčevo, Staraviešo ir Sterdino kaimuose. Parko teritorijoje yra Treblinkos koncentracijos stovyklos muziejus.

Pėsčiųjų takai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • H. Kot, Straczewski C. (1996). Nadbużański Park Krajobrazowy = The Nadbużański Landscape Park. Wydawnictwo Poligraficzne 'Sprint'. ISBN 83-903263-2-9.
  • G. Rąkowski (2004). Parki Krajobrazowe w Polsce: Nadbużański Park Krajobrazowy. Institute of Environmental Protection. ISBN Special:BookSources/83858057307|83858057307.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]