Budrių piliakalnis
| Budrių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Budrių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Labanoro seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 45x15 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1973, 1979 | ||
| Registro Nr. | AR1539 / 13025 / | ||
Budrių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Budrių kaimo, Labanoro seniūnija. Pasiekiamas iš plento Kaltanėnai – Molėtai Labanore pasukus į kairę pietuosna keliu link Lakajos, iš jo miške pasukus į kairę rytų kryptimi link Budrių, čia, kelio gale, ties jo staigiu posūkiu į dešinę pietvakariuosna pavažiavus tiesiai iki privatininko kelio užtvaros, toliau paėjus kiek į dešinę pietryčių kryptimi, iš viso nuo kelio galo apie 420 m – yra pusiasalyje, kiek dešiniau, Prūdiškių girininkijos 3 kvartalo pietinėje dalyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis rengtas kalvoje, esančioje Peršokšnų ežero šiaurinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 45x15 m dydžio, nuolaidėjanti į pietvakarių pusę. Pietiniame šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės, yra 14 m pločio terasa. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra plati natūrali terasa į išorę nuolaidėjančiu pakraščiu. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai – nuolaidesni bei žemesni.
Piliakalnis apaugęs pušimis su kadagių pomiškiu.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1979 m. – Mokslinė metodinė taryba.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kulionių piliakalnis 18 km | Dryžių piliakalnis 15 km | Linkmenų piliakalnis 17 km |
| |||||||
| Malkėsto piliakalnis 18 km |
|
Rusališkės piliakalnis 23 km | |||||||||
| Kertuojos piliakalnis 10 km | Pavandenės piliakalnis 15 km | Paduobės piliakalnis 15 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.310-311.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys), V., 1977, p.14
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 68-69.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 226 (Nr. 11).
- Ryliškis L. Peršokšnos ežero piliakalnis // Žvaigždė. Švenčionys. 1972 m. gruodžio 2 d.