Bucerius Vokietijos šiuolaikinės istorijos ir visuomenės tyrimų institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.

Bucerius Vokietijos šiuolaikinės istorijos ir visuomenės tyrimų institutą (Bucerius Institute for Research of Contemporary German History and Society) 2001 m. Haifos Universitete įkūrė ZEIT-Stiftung Ebelin und Gerd Bucerius ir jo pirmininkas profesorius Manfred Lahnstein.[1] Institutas skirtas šiuolaikinės Vokietijos visuomeniniams ir istoriniams tyrimams. Įkūrėja ir pirmoji Instituto direktorė buvo prof. Yfaat Weiss. Nuo 2008 m. Bucerius Institutui vadovauja Dr. Amos Morris-Reich.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas puoselėja Vokietijos šiuolaikinės istorijos ir socialinės, kultūrinės bei politinės realybės tyrimus ir skatina geresnį šiuolaikinės Vokietijos pažinimą ir supratimą akademinėje visuomenėje. Taip pat Institutas remia akademinius mainus tarp Vokietijos, Europos ir Izraelio. Instituto programų tematinė ir metodologinių prieigų įvairovė paskutinį dešimtmetį aprėpė tapatybės, integracijos, multikultūriškumo, pilietybės ir liberalizmo, „rasės“, vizualiosios istorijos ir mokslo istorijos tyrimus Vokietijos, Izraelio ir Europos kontekstuose. Bucerius Institutas siekia apjungti interdisciplininius tyrimus, įvairias metodologijas, istorinius periodus ir geografinius kontekstus idant išskirti šiuolaikinės Vokietijos ir žydų istorijos aspektus, galinčius atskleisti sudėtingos šiuolaikinės Vokietijos istorijos kompleksiškumą. Institutas tapo svarbiu informacijos apie specifinius pokario pokyčius Vokietijoje ir apskritai Europoje šaltiniu. Ši informacija nuolat naudojama studentų ir mokslininkų Haifos universitete ir plačiojoje visuomenėje.

Akademinė ir viešoji veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmet Institutas organizuoja konferencijas, dirbtuves ir kviestines paskaitas, tokias kaip „Keistos patirtys Trečiojo Reicho ir Holokausto metu“ bei „Rasės“ koncepcija humanitariniuose moksluose“, skirtas plačiam tematiniam spektrui ir skatinančias mokslines diskusijas. Tuo pačiu, specialių Instituto renginių metu paskaitas skaitė išskirtiniai Vokietijos viešieji asmenys, tokie kaip Rita Süssmuth, Josef Joffe ir Wolf Biermann.[2] Kartais Institutas organizuoja tokius renginius kaip filmų festivaliai ir muzikiniai pasirodymai, kurie pritraukia plačią auditoriją iš už Universiteto ribų. 2007 m. Institutas prisidėjo prie DEFA/GDR filmų festivalio „Vokietijos kinas iš už Geležinės uždangos“ organizavimo, o 2008 m. muzikinės dramos „Marlene Dietrich gyvenimo mitas ir realybė“.

Stipendijos ir akademiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bucerius Institute veikia intensyvios magistro ir doktorantūros studijų mainų programos skiriančios stipendijas mainuose dalyvaujantiems studentams. Institute paskaitas ir seminarus skaitė daugybė tyrėjų. Institutas prisideda prie šiuolaikinės Vokietijos tyrimų Izraelyje bei Izraelio ir užsienio mokslininkų akademinio bendradarbiavimo. Institutas bendradarbiauja su keliomis užsienio tyrimų institucijomis, kaip the Leo Baeck Institute, the German-Israeli Foundation (GIF) for Scientific Research and Development, the Simon Dubnow Institute for Jewish History and Culture, the Hamburg Institute for Social Research, the Institute for the History of the German Jews, mokslinių tyrimų grupės "Didactics of Biology" Jėnos universitetas ir įvairiais Vokietijos fondais Izraelyje bei kitomis akademinėmis institucijomis Vokietijoje ir Izraelyje.

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. Bucerius Institutas išleido knygą „Atmintis ir Amnezija: Holokaustas Vokietijoje“, red. Gilad Margalit ir Yfaat Weiss (hebrajų k.).[3] Ši studija – kassavaitinių dirbtuvių Bucerius Institute 2001 m. – 2002 m., kuriuose dalyvavo iškiliausi Holokausto tyrėjai iš Izraelio, Vokietijos, Europos ir JAV, rezultatas. Dirbtuvėse buvo pasitelkta istoriografija, literatūra ir kinematografija idant išanalizuoti pagrindinius aukų, nusikaltėlių ir stebėtojų naratyvus Holokaustą nagrinėjančiuose darbuose. "Leo Baeck Institute Year Book 2004"[4] įtraukė kelias esė iš konferencijos „Europa ir Izraelis: Kas toliau?“ Taip pat, Institutas publikavo konferencijos „Mirtini kaimynai“ rezultatus viename iš žurnalo "Mittelweg 36. The Journal of the Hamburg Institute for Social Research."[5] leidimų. Skaitytojams prieinama daugybė asocijuotų Instituto narių publikacijų skirtų šiuolaikinės Vokietijos istorijos bei žydų ir ne žydų santykių Vokietijoje, Europoje bei Izraelyje tyrimams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Newsletter der Universität Haifa, 03/2001, p. 3, vokiečių k.
  2. Newsletter der Universität Haifa, 01/2007, p. 11, vokiečių k.
  3. Margalit, Gilad and Yfaat Weiss, (eds), Memory and Amnesia: The Holocaust in Germany (hebrajų k.), Hakibbutz Hameuchad Publishing House Ltd., 2005.
  4. Leo Baeck Institute Yearbook. 49, 2004 (anglų k.).
  5. Mittelweg 36, 13 Jg. Oktober/November 2004 (vokiečių k.).