Bubiai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bubiai
Bubi children.jpg
Gyventojų skaičius apie 85 tūkst.
Populiacija šalyse Pusiaujo Gvinėja:
   apie 50 tūkst.

Ispanija:
   apie 35,000

Kalba (-os) Bubių, ispanų
Religijos Krikščionybė

Bubiai - Afrikos tauta, kilusi Bioko salos, dab. Pusiaujo Gvinėjoje. Lingvistiškai ji priskiriama bantų tautoms.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nėra vieningai sutariama, kada bubiai atsikėlė į Bioko salą. Vienos teorijos teigia, kad jie atsikėlė VII a. pr. m. e.. Kitos sako, kad bubiai atsikėlė tik XIII a., greičiausiai iš dabartinio Kamerūno teritorijos.

Iki XV a. bubiai užmezgė tamprius kultūrinius ir prekybinius santykius su ibibijais šiaurėje. Iš ten skverbėsi kultūra. Tuo metu vietiniams gyventojams ir prigijo bubių pavadinimas, kuris, manoma, kilo iš ibibijų žodžio booby, reiškiančio "nemokytas", "kvailas". Biokas buvo įjungtas į prekybinę Kalabaro karalystės sistemą, čia ilgainiui susiformavo valstybiniai junginiai.

1472 m. Bioką pasiekė portugalų keliautojas Fernão do Pó. Portugalai atnešė į salą ligas, kurios labai stipriai sumažino salos populiaciją. Nepaisant to, europiečiai vengė išsilaipinti saloje dėl atšiauraus ir agresyvaus bubių būdo. XVII-XVIII a. bubiai susivienijo į centralizuotą karalystę, padalintą į atskirus vienetus, valdomus botuku. Ši karalystė ir valdovų linija išsilaikė iki pat XXI a. pradžios.

1778 m. Ispanija įsteigė savo valdžią saloje, bet sugebėjo išsilaikyti vos keletą metų, nes bubių karalystė labai sustiprėjo. Nepaisant to, per XVII-XIX a. saloje vyko svarbūs demografiniai pokyčiai, kurių metu bubiai pamažėle virto mažuma. Labai daugėjo mulatų: vietinių bubių ir ispanų palikuonių, kurie žinomi kaip fernandinai.

Bubių separatistų judėjimo vėliava

XIX a. viduryje Ispanijai galutinai įsigalėjus saloje, o vėliau sujungus Bioką su kitomis Ispanijos kolonijomis Afrikoje, suformuojant Ispanijos Gvinėją, bubiai buvo privilegijuota klasė, kuri gavo geresnį išsilavinimą. Todėl Pusiaujo Gvinėjai siekiant nepriklausomybės, bubiai bijojo, kad šalyje įsigalės mažiau apsišvietusi fangų dauguma. Bubiai suformavo Bubių Sąjungą, siekiančią Bioko nepriklausomybės.

Nepaisant to, 1968 m. Pusiaujo Gvinėja iškovojo nepriklausomybę, o bubių judėjimai buvo uždrausti. Nuo tada šalyje dominuojanti politinė jėga yra žemyno fangai. Ilgą laiką buvo vykdomas bubių genocidas, dėl ko daug jų paliko šalį, išvykdami daugiausia į Ispaniją. Uždraudus Bubių Sąjungą, susiformavo Bioko salos apsisprendimo judėjimas (Movimiento para la Auto-determinación de la Isla de Bioko), kuris slapta siekia atsiskyrimo nuo Pusiaujo Gvinėjos.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]