Bronius Kalinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bronius Kalinauskas (1908 m. liepos 4 d. Mergutrakis, Punsko valsčius – 2001 m. birželio 21 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19301935 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus (baigė 1938 m.). 1963 m. filologijos mokslų kandidatas.

Mokytojavo Kybartų, Raseinių, Rokiškio gimnazijose, Telšių mokytojų seminarijoje, 19451946 m. jos direktorius. 19471950 m. dirbo Klaipėdos mokytojų institute, 19521953 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute Vilniuje. 19531985 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 19541958 m. lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas, 19661972 m. lietuvių kalbos katedros vedėjas; nuo 1966 m. docentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitė sintaksės, kalbotyros įvado, akcentologijos, latvių k., frazeologijos kursus. Pirmasis lietuvių kalbotyroje aprašė lietuvių šnekamosios kalbos frazeologizmų semantinę ir gramatinę sandarą, pateikė jų klasifikaciją. Apibrėžė žodžių junginį kaip sintaksės objektą, domėjosi naujausiomis sintaksės teorijomis. Prisidėjo prie Lietuvių kalbos žodyno rengimo. Paskelbė mokslinių straipsnių frazeologijos, lietuvių k. sintaksės, kalbos kultūros klausimais.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos žodžių junginių sintaksė, 1972 m.
  • Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, 1974 m.
  • Sintaksės teorijos ir sakinio problemos dabartiniame lingvistikos raidos etape, 1980 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasBronius Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 816 psl.