Bronius Aušrotas
| Bronius Aušrotas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1909 m. birželio 25 d. Majoriškiai, Vilkaviškio valsčius |
| Mirė | 1993 m. lapkričio 24 d. (84 metai) Junonos Bičas, Florida |
| Veikla | Lietuvos ir nacistinės Vokietijos žvalgybininkas, žurnalistas |
| Alma mater | Kauno karo mokykla |
Bronius Aušrotas (1909 m. birželio 25 d. Majoriškiai, Vilkaviškio valsčius – 1993 m. lapkričio 24 d. Junonos Bičas, Florida) – Lietuvos ir nacistinės Vokietijos žvalgybininkas, kapitonas, žurnalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Paskirtas į Aštuntąjį pėstininkų pulką. 1932 m. Bronius Aušrotas buvo perkeltas į karo aviaciją ir paskirtas į lakūnų kursus. Lietuvos saugumiečiai įsidėmėjo kaip viename baliuje jis užtraukė dainą ,,mūsų vadas Voldemaras su Smetona dažnai baras“. Dėl simpatijų voldemarininkams jam buvo pasiūlyta pasitraukti į atsargą. 1933 m. jis baigė aviacijos žvalgų kursus ir balandžio mėnesį pasitraukė iš kariuomenės.[1]
1933–1937 m. dirbo Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. 1937–1940 m. tarnavo Kariuomenės štabo 2-ajame skyriuje (žvalgyba ir kontržvalgyba), rinko žinias apie Lenkijos kariuomenę Vilniaus krašte. 1939 m. kapitonas.
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. spalio 29 d. SSRS grąžinus Vilnių persikėlė į jį. Žvalgybos objektas – Raudonoji armija.
1940 m. birželio 25 d. pasitraukė į Vokietiją. 1940–1941 m. dirbo Vokietijos karinėje žvalgyboje. Jis dirbo priešlėktuvinės aviacijos majorui Dietrich von Kalen, jam iš Tilžės rinko žinias apie Sovietų Sąjungos kariškus aerodromus ir lėktuvus. Panašiai, iš Klaipėdos rinko Bronius Michelevičius ir iš Eitkūnų rinko Vytautas Reivytis. Bronius Aušrotas lankė trijų dienų žvalgybos kursus Karaliaučiuje. Abvere dirbdamas, B. Aušrotas artimai bendradarbiavo su Lietuvių aktyvistų fronto nariais. Jis pasirinko Johann Sprogies pavardę. Stanislovas Petrošius rašė Lietuvos vadavimo sąjungos valdybai,
"Aš vykau per sieną penkis kartus su įvairiais dokumentais bei planais ir visokiomis žiniomis apie Raudonųjų tvirtoves, žmonių kankynes ir viską perduodavau Tilžės Štabui – ponui Sprugiui ir Rėzleriui." [2]
TSRS–Vokietijos karo pradžioje 1941 m. su vokiečių daliniais atvyko į Lietuvą.[1] Lietuvių nacionalistų partijos narys.[3] 1941 m. rugpjūčio 10 d. teisingumo generalinio tarėjo įsakymu buvo paskirtas laikinai eiti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Jas dirbo nuo 1941 m. rugpjūčio 15 d. iki 1942 m. spalio 15 d. Jam tekdavo,
"pasirašinėti raštus, pagal kuriuos departamento tarnautojai, jiems patiems prašant, būdavo perkeliami iš vieno kalėjimo į kitą, ar patvirtinti paaukštinimą nusipelnusių už gerą tarnybos atlikimą. Šiuos visus administracinius reikalus tekdavo savaitės bėgyje referuoti ministrui-tarėjui."[4]
Jis 1941 m. lapkričio mėn. įsakė Ignui Vyliui atvykti kelioms dienoms į IX forto teritoriją palaikyti tvarką ir vykdyti apsaugą kol ten bus vykdomos žudynės, kuriose žuvo 10 000 žydų.[5] Taip pat dirbo Lietuvos generalinės srities Vidaus reikalų vadybos Priverčiamojo darbo valdybos viršininku.[3] 1942–1944 m. toliau dirbo Abvere.
1944 m. karo korespondentų būrio prie Kauno karo komendantūros vadas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
Emigracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945–1949 m. laikraščių „Karys“ ir „Lietuvių žodis“ redaktorius. 1949 m. emigravo į JAV. 1951–1973 m. dirbo JAV gynybos departamente Vašingtone. 1951 m. su S. Urbonu atgaivino žurnalo „Karys“ leidimą.[6]
Lietuvoje bendradarbiavo žurnale „Lietuvos sparnai“, dienraštyje „Vakarai“, gyvendamas JAV bendradarbiavo laikraščiuose „Nepriklausoma Lietuva“, „Dirva“, „Draugas“.[7]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sunkių sprendimų metai. Čikaga, 1985 m.; 2 laida: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1990 m.
- Laisvės niekas nežadėjo. 1992 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę. Vadai – iškilios asmenybės“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- ↑ Mano žygis. LYA. f.3377, a.55, b.18, l.47
- ↑ 3,0 3,1 Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 212. ISBN 9986-757-17-7.
- ↑ „Arūnas Bubnys. Nežydų tautybės gyventojų kalinimas nacistiniuose kalėjimuose ir priverčiamojo darbo stovyklose Lietuvos generalinėje strityje (1941-1944)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- ↑ „Evaldas Balčiūnas. Ignas Vylius-Vėlavičius – patriotas ar Kauno IX forto budelis?“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- ↑ Juozas Jankauskas. Bronius Aušrotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 302 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 44 psl.