Bronislovas Krūminis
Bronius Krūminis (1928 m. gegužės 21 d. Lentvaris – 2000 m. gegužės 15 d. Vilnius) – Lietuvos architektas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1953–1961 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1961–1992 m. Miestų statybos projektavimo instituto projektų vyr. architektas, 1992–1998 m. bendrovės „Pastatas“ projektų vyr. architektas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1963–1984 m. su kitais parengė, 5-9 ir 12 aukštų stambiaplokščių, 5-10 aukštų plytinių, 13-16 aukštų monolitinio gelžbetonio gyvenamųjų namų tipinių projektų, pagal kuriuos statyti namai Vilniaus (iš jų Žirmūnai, SSRS valstybinė premija, 1968 m.), Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų gyvenamuosiuose rajonuose.
Pagal jo projektus:
- Restauruoti Bernardinų vienuolyno pastatai (1956 m.)
- Pastatyti 16 aukštų studentų bendrabučiai Saulėtekio alėjoje (1978 m.)
- Restauruota Trakų Salos pilis (1953–1961 m.)
- Restauruota Vilniaus gynybinė siena ties Strazdelio ir Subačiaus g., su architektu S. B. Lasavicku, (1961 m.) [1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos pilys, 1971 m., vienas autorių.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Mačiulis. Bronislovas Krūminis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 141 psl.