Bronislavas Halickis
Bronislavas Halickis (lenk. Bronisław Halicki; 1902 m. sausio 16 d. Maskvoje – 1962 m. kovo 26 d. Varšuvoje) – lenkų geologas, keliautojas, Vilniaus ir Varšuvos universitetų profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1926 m. baigė Jogailos universitetą Krokuvoje, kur mokėsi geologijos ir fizinės geografijos tais pat metais ten apgynė daktaro disertaciją ir 1936 m. tapo docentu. Dirbo Geologijos Institute Varšuvoje (1929–1932 m.). Tobulinosi Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
Nuo 1933 m. buvo Tarptautinio Europos kvartero žemėlapio redakcijos narys. 1945 m. Žemės muziejaus Varšuvoje buvo kvartero geologijos ir geomorfologijos skyriaus vedėjas. Nuo 1953 m. Varšuvos universiteto regioninės geologijos profesorius. Europoje gausiai keliavo. Geologinių kongresų dalyvis. Paskelbė apie šimtą mokslo darbų.[1] Organizavo plačius Lenkijos pleistoceno tyrimus.[2]
Vilniuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
B. Halickis 1933–1939 m. Stepono Batoro universitete užėmė adjunkto vietą Geologijos katedroje. Nors dar 1932 m. buvo kviestas užimti katedros vedėjo pareigas, bet dėl politinių priežasčių fakulteto taryba jo kandidatūros nepatvirtino.
Jo veikloje svarbią vietą užėmė mokslinis ir pedagoginis darbas. Paskaitas skaitė farmacininkams ir žemės ūkio specialybės studentams. Sekmadieniais dažnai rengdavo lauko ekskursijas gamtininkams ir geografams Vilniaus apylinkėse, skirtas geomorfologinėms problemoms. Tai padėjo studentams gilinti universitetines studijas. Dalyvavo glaciologinėse ekspedicijose į Špicbergeną.
Geologijos katedroje B. Halickis turėjo vadovaujantį vaidmenį. Buvo rūpestingas, stropus. Pasižymėjo kultūrine, visuomenine veikla. Skaitė viešas paskaitas geologine tematika. Tvarkė gamtos muziejų.
Moksliniai darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Persikėlęs į Vilnių pirmiausia tęsė savo mokslinius tyrimus pradėtus dar Krokuvoje.
Vėliau domėjosi prekvartero sluoksniais Vilniaus krašte. Tyrė riedulius, pagal kuriuos spręsdavo apie prekvartero paviršių. 1938 m. B. Halickis paskelbė straipsnį apie Vilniaus miesto geologinį pagrindą, apibendrinęs 350 smulkių (6–20 m) ir 60 giliųjų gręžinių medžiagą.[3]
Pirmasis (kartu su B. Rydzevskiu) aprašė gilųjį gręžinį Druskininkuose. Šis 1930 metų gręžinys buvo didelis įvykis krašto geologijoje, nes pirmą kartą pragręžė visą Lietuvos nuosėdinę uolienų storymę ir pasiekė prekambro granitus (kristalinį pamatą).
B. Halickis palaikė plačius ryšių su visuomene. Darė geologinius užsakomuosius darbus, kurių tikslas buvo aprūpinti vandeniu geležinkelio stočių, pieninių ir savivaldybių objektus. 1940–1941 m. tyrė geologines sąlygas planuotos elektrinės vietoje Turniškėse ir Antakalnyje.
B. Halickis, dirbdamas Geologijos katedroje ir vėliau, karo metais, Lietuvos geologijos tarnyboje, sukaupė daug geologinės medžiagos apie Lietuvą, tačiau nesuskubo jos paskelbti; dalį paskelbė po karo sugrįžęs į Varšuvą, kita dalis liko palaiduose rankraščiuose.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jan Dylik, Dr Bronisław Halicki – profesor Uniwersytetu Warszawskiego, w: Czasopismo Geograficzne, tom XXXIV, zeszyt 3, PTG, Wrocław, 1963, s.327-328
- ↑ Alfred Jahn, wspomnienie pośmiertne, w: Czasopismo Geograficzne, tom XXXIV, zeszyt 3, PTG, Wrocław, 1963, s.328
- ↑ Halicki, B., 1938. „Materjały do znajomośći budowy podłoźa Polski pn.-wschodniej. II. Podłoz.e Wilna”, Prace Towarzystwa przyjaciól w Wilnie. Wydzial' mat.-przyrod., t. 12, Wilno, 174–21.