Briuselio Prisikėlimo koplyčia
Koplyčia Europai arba Prisikėlimo koplyčia (ol. Verrijzeniskapel, pranc. Chapelle de la Résurrection, angl. Chapel of Resurrection) – Briuselio Europos Sąjungos institucijų kvartalo centre esanti Romos katalikų koplyčia, kurioje vyksta ekumeninės pamaldos. Šios koplyčios pirmtakė buvo pastatyta XV a. Briuselio centre, tačiau dėl miesto plėtros 1907 m. ji buvo nugriauta. Beveik po šimto metų buvo pastatyta tiksli jos kopija. Po renovacijos 2001 m. koplyčiai buvo suteiktas dabartinis pavadinimas ir joje pradėta ekumeninė veikla. Už ganytojišką koplyčios veiklą atsakingas Jėzuitų ordinas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios pastato istorija prasideda nuo Stebuklingojo Švenčiausiojo Sakramento koplyčios (pranc. Chapelle du Saint-Sacrement de Miracle), kuri 1455 m. buvo pastatyta Rue des Sols (Stuiversstraat) gatvėje Briuselio centre. Vėliau dėl miesto plėtros koplyčios vietoje buvo suplanuota pastatyti centrinę traukinių stotį. Todėl nugriovus koplyčią ir šalia esantį vienuolyną, Vanmaerlantstraat gatvėje Nuolatinės adoracijos seserų ordinas, kuriam ji priklausė, pastatė jos identišką kopiją. Ši naujoji koplyčia buvo pašventinta 1908 m. spalio 14 d. Tačiau 1974 m. vienuolės nusprendė parduoti visą vienuolyno kompleksą. Šiuo metu pagrindiniame pastate įkurta Europos Komisijos biblioteka ir lankytojų centras, o koplyčios pastatą nupirko, tarptautinė asociacija, kurią įsteigė Europos Sąjungos institucijų nariai siekdami, kad koplyčios paskirtis nebūtų pakeista ir ji liktų maldos bei liturgijos vieta. Panaudojus Europos katalikų vyskupų konferencijos, Europos bažnyčių konferencijos, Jėzaus draugijos, Karaliaus Bodueno fondo ir daugelio kitų institucijų paaukotas lėšas, 1999–2000 m. koplyčia buvo visapusiškai renovuota ir pertvarkyta. 2001 m. rugsėjo 25 d. Briuselio kardinolas Godfried Daneels oficialiai inauguravo naująją koplyčią.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios neorenesansinis fasadas ir išorė liko nepakitę, tačiau vidus visiškai pertvarkytas; jį suprojektavo Briuselio architektai „Marionex Architects“. Dabartinis pastatas yra keturių aukštų. Įėję į koplyčią lankytojai visų pirma patenka į fojė (pirmame aukšte), kurioje galima rengti susitikimus bei parodas. Rūsyje – kripta, skirta tyliai maldai ir garbinimui, kurią puošia paauksuotas kryžius sukurtas belgų skulptoriaus Philippe Denis. Pagrindinė liturgijai skirta patalpa yra antrame aukšte. Koplyčia yra žemesnė nei anksčiau, todėl buvo pakeisti langai. Nauji langai yra sukurti Vienos menininko Thomas Reinhold.[1] Šoniniuose languose vaizduojamos sukūrimo, įsikūnijimo, liepsnojančio krūmo ir Sekminių temos, o pagrindinio fasado lange – prisikėlimas. Šiuos langus pagamino Aukštutinėje Austrijoje esantis Šlirbacho vienuolyno fabrikas, o jų gamybą finansavo devyni Austrijos regionai. Šoninėje koplyčios galerijoje stovi „Etienne Debaisieux“ dirbtuvėse pagaminti vargonai, kuriuos padovanojo Vokietijos evangelikų bažnyčia. Viršutiniame aukšte yra susirinkimų salė ir kabinetai (jų iš išorės nesimato).
Ganytojiška veikla ir dabartinės funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prisikėlimo koplyčia nėra parapijinė bažnyčia. Ji yra verslo rajone ir arti Europos Sąjungos institucijų (Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų), todėl tai puiki vieta netoliese dirbantiems asmenims susitikti, diskutuoti ir melstis. Dėl šios priežasties koplyčia atidaryta daugiausia darbo dienomis. Čia vyksta įvairūs liturginiai renginiai, atsižvelgiant į apsilankančių žmonių, dažniausiai ES institucijų darbuotojai, konfesijų, kalbų ir tautybių įvairovę. Kiekvieno mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio vakarą šioje koplyčioje vyksta katalikiškos daugiakalbės jaunimo Šv. Mišios. Koplyčia taip pat reguliariai naudojasi Suomijos liuteronų bažnyčia ir Lietuvos katalikų bendruomenė Briuselyje. Kadangi koplyčia yra netoli Europos Sąjungos institucijų, ja dažnai naudojasi ES tarnautojai – čia rengiamos vestuvės, krikštynos bei pamaldos už mirusiuosius. Koplyčios darbą administruoja vienuoliai ir pasauliečiai savanoriai. Darbo dienomis reguliariai rengiamos rytinės pamaldos, taip pat vyksta katalikiškos, liuteronų ir ortodoksų pamaldos (paprastai per pietus). Jos vyksta keliomis kalbomis, kurių pagrindinės – anglų ir prancūzų.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Thomas Reinhold. Kunsnet.at. Nuoroda tikrinta 2013-07-04.