Bransko valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bransko valsčius
lenk. Gmina Brańsk
POL gmina Brańsk COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Bielsko apskritis
Administracinis centras: Branskas
Gyventojų (2004): 6 565
Plotas: 227,3 km²
Tankumas (2004): 29 žm./km²
Teritorijos kodas: 3202603052
Pašto kodas: PL 17-120
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: www.ug.bransk.wrotapodlasia.pl
Apie 1940-1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusį rajoną žr. Bransko rajonas.
Bransko valsčius

Bransko valsčius (lenk. Gmina Brańsk) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Centras – Branskas. Ribojasi su Bielsko, Bočkų, Dziadkovicės, Grodzisko, Klukovo, Novės Piekutų, Pošvientnės, Rudkos, Šepetovo ir Viškų valsčiais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1934 m. ir 1952-1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Topčevo valsčiui. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bransko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 227,3 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 78%
  • miškai: 15%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 16,41% Bielsko apskrities.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 6565 100% 3196 48,7% 3369 51,3%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
28,9 14,1 14,8

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1164,15 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. gyveno 6 692 žmonės:[8]

  • Lenkai - 99,1% (6 632);
  • Gudai - 0,35% (24);
  • Kiti - 0,53% (36).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Bronka, Burchatai, Bžežnica, Chojevas, Chojevo Kolonija, Chrošcianka, Dembovas, Domanovas, Ferma, Glinikas, Holonkai, Jarmarkovščizna, Kadlubuvka, Kalnica, Kalnoviecas, Kiersnovas, Kiersnuvekas, Kievlakai, Klichai, Konotopa, Koševas, Lubiešče, Majerovizna, Markovas, Mienas, Novosadai, Oleksinas, Olendai, Olendzkiai, Olševekas, Olševas, Otapai, Pace, Patokai, Pietraškai, Plonovas, Poletilai, Poplavai, Prušanka Barankai, Prušanka Stara, Puchali Nove, Puchali Stare, Spiešinas, Šcionai, Šmurlai, Šviridai, Vidžgovas, Zaluskie Korone, Zaluskie Košcelne ir Zaniai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]