Branduolinė vasara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Branduolinis sprogimas į atmosferą išmetą didžiulį kiekį dulkių ir dūmų

Branduolinė vasara – pasaulinio klimato kaitos scenarijus po branduolinio karo sukeltos branduolinės žiemos. Pagal šį scenarijų, branduolinių sprogimų į atmosferą išmestos dulkės ir dūmai absorbuotų infraraudonuosius spindulius ir įkaistų. Į stratosferą patektų taip pat daug vandens garų, kurie sudarytų ypač storą debesų sluoksnį. Aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose esantys garai virsta kristalais, kurie absorbuoja infraraudonuosius spindulius iš Žemės ir dalį jų atspindi atgal.

Dėl sukelto šiltnamio efekto, pagal kai kuriuos scenarijus, vidutinė pasaulio temperatūra išaugtų ne daugiau 12 °C, tačiau temperatūros padidėjimas bent 6 °C jau labai stipriai paveiktų daugelį gyvybės formų, o ilgesnį laiką trunkantis 10 °C temperatūros padidėjimas reikštų didžiosios dalies sausumos gyvybės formų išnykimą. Kiek ilgai galėtų trukti „branduolinė vasara“ nėra sutariama – vertinimai svyruoja nuo trumpalaikių (keletas savaičių) iki ilgalaikių (keletas metų ar dešimtmečių).

Ypač neigiami branduolinės vasaros padariniai siejami ir su modeliuojamu ozono sluoksnio pažeidimu. Iš atominių detonatorių išsiskyrę azoto oksidai sunaikins ozono sluoksnį. Ultravioletiniai spinduliai be kliūčių pasieks Žemės paviršių ir genetiškai pažeis visą jos gyvybę. Nedidelė tikimybė, jog tokiomis sąlygomis išgyvens nors dalis rūšių. Stratosfera absorbuos ozoną ir įkais, o tai dar labiau padidins šiltnamio efektą.

Kaip ir branduolinės žiemos, taip ir branduolinės vasaros scenarijai išlieka kontroversiški. Šių scenarijų oponentai teigia, kad sukurti modeliai remiasi neteisingomis prielaidomis, kadangi neatsižvelgia į svarbius aspektus (pvz., vandenynų poveikis, nedidelio masto procesai ir pan.). Dalis tyrimų dėmesį kreipė tik į vidutinės temperatūros padidėjimą, neatsižvelgdami, kaip temperatūros pokyčiai priklausys nuo pasaulinio vandenyno, lyginančio temperatūros kaitą. Dėl šių priežasčių skaičiavimai yra apytiksliai, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus branduolinio karo ir po jo sekančių klimato pokyčių masto ir poveikio Žemės gyvybei.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]