Bražuolės diversija
54°45′45.25″ š. pl. 24°52′34.17″ r. ilg. / 54.7625694°š. pl. 24.8761583°r. ilg.
Bražuolės diversija – geležinkelio linijos Vilnius–Kaunas tilto per Bražuolės upę Baltamiškio ir Vievio tarpstotyje sprogdinimas 1994 m. lapkričio 6 d., apie 7 val. ryto.[1]
Įvykio aplinkybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atsitiktinumo dėka aukų buvo išvengta, nes po sprogdinimo pažeistu tiltu turėjo vykti keleivinis traukinys Klaipėda–Vilnius. Likus maždaug 2 kilometrams iki tilto, iš priekio kitais bėgiais atvažiuojančio traukinio Sankt Peterburgas–Kaliningradas mašinistas per raciją savo kolegai pranešė matęs ant bėgių nelygumų. Traukinį pavyko laiku sustabdyti.[2]
Susijusios bylos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Su Bražuolės tilto sprogdinimu susijusi Valstybės Saugumo Departamento darbuotojo ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanorio Juro Abromavičiaus žmogžudystė 1997 m. Kaune. Manoma, kad jis galėjo būti nužudytas dėl domėjimosi Pakaunės savanorių maišto 1993 m. ir geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo aplinkybėmis.[3]
Žiniasklaida išsakė prokuratūros versijas nuo Rusijos specialiųjų tarnybų iki Lietuvos dešiniųjų. Tuometinis VSD vadovas Jurgis Jurgelis pareiškė spaudoje apie slaptą „Ąžuolo“ bendriją, Lietuvos generalinėje prokuratūroje svarstytas ir GRU vaidmuo, tačiau bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius netrukus nušalintas nuo tyrimo. Byla neištirta iki šiol.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tamsiausiais sprogdintojų pėdsakais
- ↑ Čekutis, Ričardas (2006-10-06). „R.Čekutis: Pakaunės miškas, J.Abromavičius, K.Žičkus arba Gyvenimas tylos zonoje“. „Atgimimas“. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-22.
- ↑ Utyra, Evaldas (2007-02-14). „Savanoris J.Juodis: J.Abromavičius nustatė Bražuolės sprogdintojus“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-22.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=124431,6774,13 Teisingumo ministrui priminę Bražuolės bylą