Bozė-Einšteino kondensatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rubidžio dujų atomų greičio pasiskirstymas, patvirtinantis naujos medžiagos būsenos atradimą, Bozė-Einšteino kondensatą. Kairėje: akimirkos prieš pasirodant Bozė-Einšteino kondensatui. Centre: akimirkos po Bozė-Einšteino kondensato pasirodymo. Dešinėje: po tolimesnio garavimo, kas paliko beveik gryną kondensatą.

Bozė-Einšteino kondensatas (BEK) – tokia atskiestų dujų agregatinė būsena, kai jos bozonai yra atšaldomi iki temperatūros artimos absoliučiam nuliui. Esant tokioms sąlygoms, didelė dalis bozonų užima žemiausią kvantinę būseną ir kvantiniai reiškiniai tampa matomi makroskopinėje skalėje. Šie reiškiniai vadinami makroskopiniais kvantiniais reiškiniais.

Šią medžiagos būseną pirmieji numatė Satyendra Nath Bose ir Albertas Einšteinas 1924–25 m.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Bozė-Einšteino_kondensatas&oldid=6793469"