Boromaračatiratas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Boromaračatiratas II
taj. พระบาทสมเด็จพระบรมราชาธิราชที่ 2
Tailandas
Tailandas
Ajutajos karalius
Sufanapumų dinastija
Visas vardas: Somdet Phra Borommarachathirat II
(Chao Sam Phraya)
Gimė:  ?
Mirė: 1448 m.
Tėvas: Intaračas
Vaikai:

Ramesuenas (Trailokanatas)
Intaburis

Valdė: 1424-1448 m.
Pirmtakas: Intaračas
Įpėdinis: Trailokanatas

Boromaračatiratas II (taj. พระบาทสมเด็จพระบรมราชาธิราชที่ 2 g. ? – m. 1448 m.) – Sufanapumų dinastijos Ajutajos karalystės karalius, karaliaus Intaračo jauniausias sūnus.

1424 m. po karaliaus Intaračo mirties, vyriausieji du jo sūnus pešdamiesi dėl sosto žuvo ir sostą paveldėjo jauniausias jų brolis Trečiasis Čaofraja (Chao Sam Phraya), pasivadinęs karaliumi Boromaračatiratu II. Brolių žūties vietoje karalius pastatė dvi stupas, kurios stovi iki šiol Vat Ratčaburanos (Wat Ratchaburana) teritorijoje[1].

1431 m. prasidėjo karas su khmerais. Karalius Boromaračatiratas II, po septinių mėnesių apsupties, užėmė Ankorą. Į Ajatują jis pasiėmė du khmerų princus su šeimomis: Frajakaeo (Phraya Kaeo) ir Frajatajų (Phraya Thai) ir daug belaisvių, taip pat parvežė daug šventų liūto ir buivolo atvaizdų. Kambodžos valdovu buvo paskirtas Boromaračatirato II sūnus, princas Intaburį (Inthaburi), kuris 1432 m. buvo nužudytas[2].

Ankoro užkariavimas atnešė į tajų buitį daug khmerų kultūros ir tradicijų.

1438 m. karalius Boromaračatiratas II pastatė Vat Maheijongo (Wat Maheyong) vienuolyną[3], o jo sūnus Ramesuenas buvo paskirtas Fitsanuloko valdytoju.

1442 m. karinė kompanija į Čiangmajų nebuvo sėkminga, karalius susirgo ir buvo priverstas su armija grįžti namo, o 1444 m. žygyje į šiaurę tajų armija užėmė Patajkasemą (Pathai Kasem) ir grįžo su 120 000 belaisvių.

1445 m. Ajatują pasiekė informacija, kad pietuose esantis Melakos sultonatas klesti ir dar nepriklauso Siamui. Karalius Boromaračatiratas II pasiuntė emisarą su laišku, reikalaudamas pasiduoti Ajatujos karalystei. Sultonas Muzafar Šahas atsisakė ir tajų armija puolė Melaką. Sultono skubiai mobilizuota armija sėkmingai atrėmė tajų puolimą.

Iki tol balzamuotą karaliaus Utongo kūną Boromaračatiratas II kremavo ir toje vietoje pastatė Vat Frašisanfeto (Wat Phra Sri Sanphet) stupas ir šventyklą, kurioje buvo saugomi karaliaus Utongo pelenai. 1448 m. mirus Boromaračatiratui II, sosto paveldėtojas sūnus princas Ramesuenas, įsakė šventyklą perdaryti į Vat Frašisanfeto (Wat Phra Sri Sanphet) vienuolyną[4].

Karalius Boromaračatiratas II buvo vedęs princesę iš Sukotajaus, kurios vardas nėra žinomas.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vat Ratčaburana
  2. W A R Wood, A History of Siam. Fisher Unwin Ltd London, 1924 m. 781 psl.
  3. Vat Maheijongo (Wat Maheyong) vienuolynas
  4. Vat Frašisanfetas (Wat Phra Sri Sanphet)
Boromaračatiratas II
Gimė: ? m. Mirė: 1448 m.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Intaračas
Ajutajos karalius
1424-1448 m.
Po to:
Trailokanatas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]