Borjomi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Daug nepagrįstų, reklaminių formuluočių + marketinginiai, neobjektyvūs šaltiniai + prorusiškas naratyvas'
Jei galite, sutvarkykite.
„Borjomi“ buteliukas

„Borjomi“ (gruz. ბორჯომი, tariama „bordžiomi“) – vulkaninės kilmės karbonizuotas mineralinis vanduo, pilstomas Boržomio–Charagaulio nacionaliniame parke.

Iki išpilstymo yra „išstumiamas“ natūralios angliarūgštės – vanduo kyla pats, be siurbimo ir vamzdžiais pasiekia išpilstymo gamyklą Bordžiomio miestelyje . Paviršių vanduo pasiekia iš pusantro kilometro gylio[1]. Nepasiekusio paviršiaus vandens temperatūra siekia 38-41 °C. „Borjomi“ šaltiniai trykšta Didžiojo Kaukazo kalnų ruože, centrinėje Adžarija-Imereti dalyje, kuri driekiasi 760–920 m virš jūros lygio esančiame aukštyje [2]. Vandeniu prekiaujama virš 40 pasaulio šalių.[reikalingas šaltinis]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinė Borjomi šaltinių nuotrauka. Sergey Prokudin-Gorsky, 1912

Bordžiomi mineraliniai šaltiniai buvo atrasti seniai. Tai patvirtina 7 XX amžiaus pradžioje rasti akmeniniai vonios kubilai, datuojami 1-ojo mūsų eros tūkstantmečio pradžia[reikalingas šaltinis]. Tada vanduo buvo naudojamas gėrimui ir maudynėms[reikalingas šaltinis]. Po to šaltiniai ilgam buvo užmiršti ir jų vietovės apleistos [3].

1829 m., Bordžiomio miestelyje dislokuotos Rusijos imperijos armijos Chersono pulko grenadierių pajėgos, nukreiptos prieš Osmanų imperiją. Bordžiomi upės dešiniajame krante aptiktas mineralinio vandens šaltinis. Suintriguotas radinio, pulko vadas Pavelas Popovas nurodė šaltinį išvalyti, o į butelius išpilstytą jo vandenį pristatyti į karinę bazę. Popovas, kuris skundėsi skrandžio problemomis, pirmasis išbandė šaltinio vandenį. Pajutęs teigiamą vandens poveikį, jis įsakė sukonstruoti akmeninę sieną ir aptverti ja šaltinį. Vėliau jis ten sau pasistatė maudyklę ir nedidelį namelį[4].

1837 m., kai Chersono grenadierių pulkas buvo pakeistas Gruzijos grenadierių, jų gydytojas Amirovas tyrė vandenį bei jo poveikį ir nusiuntė pirmuosius analizės rezultatus į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Jau iki 1841 m. garsas apie Bordžiomi vandens gydomąjį poveikį pasklido tiek, kad Rusijos caro vicekaralius Kaukaze Eugenijus Golovinas prie šių šaltinių atsivežė savo sergančią dukterį. Gydymas pasirodė greitas ir veiksmingas, todėl pirmąjį šaltinį savo dukters Jekaterinos garbei jis pavadino Jekaterinsku (rusų kalba: Екатерининский), o antrajam davė savo vardą – Eugeniškas (Евгеньевский). 1842 m. gydytojas Amirovas paprašė generolo Golovino Bordžiomyje įkurdinti kurortą. Nuo tada šioje vietovėje imta plėtoti infrastruktūra[5].

Be to, Golovinas taip pat paspartino šaltinių perdavimą iš karinės valdžios žinios civilinės valdžios pareigūnams. 1850 m. Bordžiomyje buvo atidarytas mineralinio vandens parkas, o 1854 m. valdžios institucijos užsakė pastatyti pirmąją vandens išpilstymo fabriką. Pirmasis vandens išpilstymo fabrikas ėmė veikti 1890 m. Bordžiomi vanduo dėl savo gydomųjų savybių išpopuliarėjo visoje Rusijos imperijoje ir valdžia čia ėmė statyti rūmus, parkus, sodus ir viešbučius, tam kad turėtų kur apsistoti pacientai ir turistai. Kelionė iš Tbilisio į Bordžiomį trukdavo 8-9 valandas, 1894 metais pastatytas Mikhaylovo-Bordžiomi geležinkelis kelionės trukmę sumažino. Tarp žymių žmonių, pamėgusių šį kurortą buvo, pavyzdžiui, Antonas Čechovas, Piotras Čaikovskis, taip pat karališkosios Rusijos šeimos nariai [6]. Tuo metu Bordžiomis varžėsi su tokiais Europos kurortais kaip, pavyzdžiui, rusų turistų pamėgtas Vichy. Būtent tai ir pelnė Bordžiomio kurortui Rusijos „Vichy“ [7] ir „Kaukazo perlo“ vardus [8].

1890 m. mineralinio vandens parke pradėjo veikti pirmoji vandens išpilstymo gamykla. 1894 m. didysis kunigaikštis Michailas Romanovas pastatė išpilstymo fabriką Bordžiomio parke, veikusį iki 1950 m. Tada buvo didelė stiklo butelių paklausa, rad 1896 m. buvo pastatytas stiklo fabrikas. 1854 m. buvo išpilstyta 1350 butelių vandens, 1905 m. pasiekta 320000, o 1913 m. jau buvo parduoti daugiau nei 9 mln. butelių[9].

Istorinis Borjomi reklaminis plakatas, 1927 m.

Sovietams okupavus Gruziją, vanduo pardavinėtas Sovietų Sąjungoje, pamėgtas sovietinės valdžios. Nuo 1927 m. iki 1982 m. buvo išgręžtą 57 eksploatacinių gręžinių (kurių gylis svyruoja nuo 18,4 m (60 pėdų) iki 1502 m (4928 pėdų)). 1961 m. 423000 „Borjomi“ butelių buvo eksportuojama į 15 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Austriją [10]. Sovietmečiu „Borjomi“ buvo pripažintas kaip trečias geriausiai žinomas prekės ženklas visoje SSRS po „Volga“ automobilių ir aviakompanijos „Aeroflot“ [11]. 1980 m. metinė vandens išeiga pasiekė 400 milijonus butelių[12].

2006 m. gegužę Rusija uždraudė importuoti Gruzijos mineralinius vandenis, išvadindama juos nesaugiais[13]. Gamintojai tai traktavo Rusijos rinkos ribojimą ir vandens tiekimo politizavimą. Dėl draudimo 2006 m. gamintojai prarado 25 mln. Gruzijos larių.[reikalingas šaltinis] Bet jau 2008 m. pasitaisė, kai pardavimai atsistatė į 2006 m. buvusį lygį.[reikalingas šaltinis] 2011 m. bendrovė pardavė 15% daugiau vandens nei prieš draudimą.[reikalingas šaltinis]

Filme „Soliaris“ konferencijos scenoje ant stalų stovi „Borjomi“ buteliukai. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant rekvizitoriai juos pasiūlė pasukti neutraliai, kad nesimatytų etiketės. Bet režisierius A. Tarkovskis nesutiko, mat jo nuomone, šis vanduo liks ir tolimiausioje ateityje.[reikalingas šaltinis] „Borjomi“ vanduo pasirodo ir Holivudo filmuose – „Terminalas“, „Rytietiški pažadai“, Bornas: Absoliutus pranašumas, „Anapus sienų“, Būk kietas.

Bikarbonatinis vanduo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bikarbonatų kiekis vandenyje – iki 4,209 g/l, vandens mineralizacija yra iki iki 6,7 g/l[reikalingas šaltinis]. Todėl yra klasifikuojamas kaip natrio bikarbonatinis mineralinis vanduo[reikalingas šaltinis] 1990 m. nustatyta, kad savo vandenilio izotopų santykiu vanduo skiriasi nuo kitų mineralinio vandens rūšių[14].

Bikarbonatai yra svarbūs, žmones veikiantys mineralinio vandens komponentai. Bikarbonatų jonai atkuria organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Biokarbonatai taip pat pasižymi jodo, bromo, seleno pasisavinimo žarnyne gerinimu, skatina skrandžio veiklą, mažina širdies ligų riziką, apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo.[reikalingas šaltinis]

Bikarbonatinis mineralinis vanduo turtingas natrio, kalio, chloridų, bikarbonatų, turi kalcio, magnio ir sulfatų. Šio vandens sudėtis yra tinkama visiems, kurie tinkamai valgydami, nori palaikyti reikiamas medžiagų apykaitos funkcijas. Tyrimai rodo, kad būtent bikarbonatai greičiausiai ir turėtų būti pagrindinis kriterijus, nulemiantis konkretaus mineralinio vandens rūšies pasirinkimą.[reikalingas šaltinis]

Išpilstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1890 m. mineralinių vandenų parke įkurta vandens išpilstymo linija. Kiekvienas smaragdo spalvos butelis būdavo pripildomas rankiniu būdu, užkemšamas, įpakuojamas į storą šieno sluoksnį ir įdedamas į medinę dėžę[reikalingas šaltinis]. Siekiant patenkinti vandens fasavimo poreikius, sukurtos stiklo ir medienos apdirbimo gamyklos, gaminančios butelius, dėžes ir pjuvenas.

Dabar vanduo pilstomas į stiklinius 0,33 ir 0,50 l ir plastikinius 0,5 l. ir 1 litro talpos butelius. Visi buteliai yra su atsukamais kamšteliais. Butelių išskirtinumas – žalia spalva (taip vadinama Gruzijos žalia), sukurta pagal patentuotą formulę[reikalingas šaltinis].

2011 m. vasarį pasirodė nauja pakuotė. Etiketėje atsiribota nuo elnio simbolio, akcentuojamas gamintojo ženklas [15].

Vandens gamintojai užsisako ekspertų paslaugas, tokių kaip „Gamma“ (Gruzija), „Zenit Consulting“ (Didžioji Britanija), „Antena“ (Prancūzija), „SGS – Institut Frensenius“ (Vokietija)[reikalingas šaltinis]. Vandens pavyzdžiai siunčiami tirti į sertifikuotas laboratorijas, esančias Tbilisyje ir vandenį importuojančiose valstybėse. Kompanijos kokybės kontrolės sistema atitinka ISO 22000 standartus[16].

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1907 SPA Grand Prix
  • 1909 Didysis auksinis medalis Kazanėje
  • 1911 Garbės diplomas Drezdene
  • 1940 Aukso medalis Taline
  • 1975 Garbės diplomas pasaulinėje parodoje Budapešte
  • 1998 Aukso medalis Novosibirske
  • 1996, 1997, 1998 Aukso medalis Sankt-Peterburge[reikalingas šaltinis]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Volcanic origin of Borjomi Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Volcanic origin of Borjomi Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Burford, Tim (2007). Georgia. Timber Press. p. 158. ISBN 978-1-84162-261-3. Peržiūrėta 2011-12-07
  7. ↑ McReynolds, Louise (2003), Russia at Play: Leisure Activities at the End of the Tsarist era, pp. 175, 173. Cornell University Press, ISBN 0-8014-4027-0. Peržiūrėta 2011-12-07
  8. ↑ Meakin, Annette M. B. (1906), Russia: Travels and Studies, p. 420. Ayer Publishing, ISBN 0-405-03086-X. Peržiūrėta 2011-12-07
  9. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Cheverton, Peter (2006). Understanding Brands. Kogan Page Publishers. p. 11. ISBN 0-7494-4665-X Peržiūrėta 2011-12-07
  12. ↑ History of TM Archyvuota kopija 2013-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Rusija – Gruzija: daug neišspręstų problemų
  14. ↑ Volcanic origin of Borjomi Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ „Borjomi“ atnaujino buteliuko dizainą
  16. ↑ Production and Bottling Archyvuota kopija 2012-07-25 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Borjomi – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Borjomi&oldid=6983828"