Borisas Akuninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Borisas Akuninas
Boris Akunin 2012.jpg
Borisas Akuninas
Gimė: 1956 m. gegužės 20 d.
Veikla: rašytojas, vertėjas, literatūrologas
Commons-logo.svg Vikiteka: Borisas AkuninasVikiteka

Borisas Akuninas (Grigorijus Čchartišvilis, g. 1956 m. gegužės 20 d.) – rašytojas, vertėjas, literatūrologas, japonų kultūros specialistas. Parašė daugiau kaip 25 knygų. Kūriniai išleisti 30 šalių, taip pat – ir Lietuvoje.

Japonijos kultūros įtaka[taisyti | redaguoti kodą]

G. Čchartišvili gimė karininko ir rusų literatūros mokytojos šeimoje Gruzijoje, nuo 1958 m. šeima apsigyveno Maskvoje, Rusijoje. Ankstyvoje vaikystėje G. Čchartišvili perskaitė keletą japoniškų knygų, paauglystėje pirmą kartą pamatė japonų teatro „Kabuki“ pasirodymą ir susirgo Japonija.

Tai lėmė studijų pasirinkimą – G. Čchartišvili įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Azijos ir Afrikos šalių instituto filologijos skyrių, kur įgijo istoriko japonologo specialybę. Daug vertė iš japonų, iš anglų kalbos Jukio Misimos, Kendzi Marujamos, Masachiko Simados, Takesi Kaiko, Malkolmo Bredberi, Kobo Abės ir kitų autorių veikalus. Publicistinė veikla

Japonijos kultūros ministerija G. Čchartišvili 2009 m. balandžio 29 d. apdovanojo „Tekančios saulės“ ordinu. Įvairiuose žurnaluose buvo spausdinti jo esse, parašė daug literatūrinės kritikos straipsnių. Dirbo Rusijos vertėjų gildijoje, yra vienas jos įkūrėjų. Prieš tapdamas laisvu kūrėju, nuo 1994 m. iki 2000 m. dirbo žurnale „Užsienio literatūra“ (“Иностранная литература”), buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Taip pat G. Čchartašvili buvo vyriausiuoju redaktoriumi išleidžiant dvidešimties tomų apimties „Japonų literatūros antologijos“ (“Антологии японской литературы”).

Slapyvardžio gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1998 m. pradėjo publikuoti kūrinius ne tik savo pavarde, bet ir slapyvardžiu Borisas Akuninas. Dižiausio populiarumo yra sulaukusi istorinių detektyvų serija apie Erastą Fandoriną („Azazelis“, „Lefiafanas“, „Valstybės patarėjas“, „Turkiškas gambitas“ ir kt). Šie kūriniai išleisti Italijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, taip pat ir Lietuvoje. Nuo 2000 m.

G. Čchartišvili užsiima tik kūrybine veikla, dirba ir gyvena Maskvoje, Rusijoje. Kai kurie leidiniai ekranizuoti – „Valstybės patarėjas“, „Turkiškas gambitas“. Kritinės ir dokumentinės literatūros kūrinius G. Čchartišvili pasirašo savo tikrąja pavarde. Paties autoriaus teigimu, Borisas Akuninas atsirado atsitiktinai, kaip žaidimas, siekiant atitrūkti nuo rimtosios kūrybos.

Japoniškas žodis „akunin“ tikslaus vertimo neturi. Apytiksliai jį galima versti „piktas žmogus“, plėšikas“, „žmogus, nesilaikaitis įstatymų“, tačiau tai ne smulkus sukčius, bet stipri asmenybė, kurianti savas taisykles. Dauguma kritikų teigia, kad ilgą laiką slėptas tikrasis Boriso Akunino vardas gerai apgalvotas reklaminis žingsnis, komercinis projektas. Tačiau literatūrinis slapyvardis šiuo atveju – pirmiausia yra būtinybė. Juk B. Akuninas – tarsi tai visiškai kitas asmuo, ne G. Čchartišvili.

Detektyvų istorija[taisyti | redaguoti kodą]

G. Čchartišvili niekada nerašė detektyvų. Juos rašė ir rašo B. Akuninas. Slapyvardis – miklus žaidimas, kurį G. Čchartišvili įdomu žaisti. Kaip nurodo pats G. Čchartišvili viename iš interviu, „Aš mėgstu žaisti. Kai buvau jaunesnis, mėgau žaisti kortomis. Vėliau pradėjau žaisti kompiuteriu strateginius žaidimus. O po to pasirodė, kad detektyvų kūrimas dar įdomesnis dalykas, nei visi kiti žaidimai. Kuriant „Rašytojas ir savižudybė“, knygą, kurios pati tema buvo niūri, depresyvi, su laiku pajutau, kad dūstu. Reikėjo daryti pertraukas. Ir aš padariau tris pertraukas, parašydamas tris detektyvinius romanus. Tai buvo tarsi gryno oro gurkšnis. Be to tai man buvo įdomu iš literatūrinės pusės, nes rusų literatūroje visiškai neegzistuoja beletristinis žanras. Yra literatūra siekianti aukštumų, taip pat yra purve besiknaisiojanti literatūra. O per vidurį tuštuma.“

G. Čchartišvili yra prisipažinęs, kad istorija su slapyvardžiu sugalvota ne tam, kad mistifikuoti: “Slapyvardis buvo reikalingas todėl, kad ši kūryba buvo visiškai nepanaši į jokią mano veiklos sritį. Kai prie kompiuterio sėda B. Akuninas ir ima belsti klaviatūros klavišais, jo mintys dirba kitaip, visai ne taip, kaip G. Čchartišvili rašančio straipsnį, ar esse. Mes labai skirtingi. Pirmiausia B. Akuninas žymiai geresnis, nei aš. Antra, kitaip nei aš, B. Akuninas yra idealistas. Trečia, jis tiksliai žino, kad Dievas egzistuoja, ir tai yra žinojimas, kurio aš jam pavydžiu. Be to aš negalėjau kurti detektyvų pasirašydamas savo pavarde, kurią sunku teisingai ištarti“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos