Bombardyras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bombardyras (rus. бомбардир) - karinis artileristų laipsnis Rusijos kariuomenėje. Tai buvo trečias laipsnis iš apačios, už jį jaunesnis buvo kanonierius, o pats jauniausias - handlangeris.
Laipsnis įvestas 1682 m. Petro I „pramoginiuose“ pulkuose artileristams.
Nuo XVIII a, pabaigos bombardyrų laipsnį turėdavo eiliniai artileristai, aptarnavę bombardiškus pabūklus - mortyras, haubicas, vienaragius.
Vėliau bombardyras ir jo variantai (bombardyras - taikytojas, bombardyras - laboratoristas, bombardyras - stebėtojas) buvo artilerijos karių laipsnis, prilygintas jefreitoriui.
