Bolonjinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Perudžos bolonjinas
Ankonos bolonjinas

Bolonjinas (it. Bolognino) – Italijos sidabro moneta, kaldinta Bolonijos mieste.

Pagal imperatoriaus Henriko VI 1191 m. privilegiją buvo išleistas sidabrinis denaras, vadinamas bolognino piccolo, svėręs 0,648 (turėjo po 0,153 g sidabro) ir buvęs vertas 112 solido.
Nuo 1236 m. buvo kaldintas to paties tipo bolognino grosso, svėręs 1,57 g (turėjęs 1,32 g sidabro) ir lygus 12 bolognino piccolo.

Bolonjinus ėmė pamėgdžioti Vidurio Italijoje, kur juos kaldino iki XVIII a. Juos kaldino ir popiežiaus valdose. Pvz., XIV a. buvo kaldinamas sidabrinis bolognino romano (svoris 1,25 g), nuo 1621 m. iki XVIII a. vidurio – varinis bolognino mezzo (svoris 8,5 g). 1783 m. buvo kaldinamas bolonjinas, turėjęs užrašą it. un bolognino.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]