Bogurodzica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
"Dievo motina" ("Bogurodzica") rankraštis 1407 m.

„Dievo motina“ (brus. Багародзіца, lenk. Bogurodzica) – seniausia Lenkijos karalystės bei Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės religinė giesmė, sukurta X-XIII a. Tiksli giesmės kilmė nėra aiški. Nuo XV a. buvo vadinama „Tėvynės giesmė“, ir manoma atliekama riterių per valstybės pareigūnų įnauguravimus ir laidotuves, prieš karus ar mūšius, per šventes ir seimo posėdžius. „Dievo motina“ buvo giedama per karaliaus Jogailos karūnavimo ceremoniją. Lenkų ir LDK riteriai giedojo šią giesmę prieš Žalgirio mūšį, prieš mūšį su turkais prie Varnos upės 1444 m. ir kitur.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

„Dievo motina“ („Bogurodzica“) iš Jan Łaski statuto puslapių 1506 m., Krokuva

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta XV a. pradžioje. Iki šiandienos yra išlikę tik du to meto giesmės variantai. Seniausias giesmės tekstas su melodija išlikęs 1407 m. Giesmė dažnai būdavo įrašoma į to meto metraščius, spausdinama valstybiniuose leidiniuose - nuo „Jan Łaski statuto“ (1506 m.) iki „Volumina Legum“ (1732 m.).

„Dievo motina“ („Bogurodzica“) metraštyje 1408 m.

Giesmės kilmė ir autorius nežinomi. Manoma, kad tai lotynų liturgijos, graikų - senųjų slavų bažnyčios tradicijų, bei vakarų ir rytų kultūrų vaisius. Pirmosios giesmės posmai sukurti X - XIII, arba XIV a. pabaigoje. XVI a. buvo išversta į lotynų kalbą. XV - XVIII laikotarpį egzistavo apie 16 giesmių variacijų.

Visuose to meto dokumentuose vienoje pusėje dominavo Vytis, kitoje - Mergelės atvaizdas. Jau XIII a. antroje pusėje Mergelės atvaizdas buvo Polocko kunigaikštystės herbas. Tai giesmės „Dievo motina“, atvaizdo „Madonna“ kilmė siejama ir kildinama iš Polocko.

Giesmė „Dievo motina“ pirmiausiai siejosi su malda, apeigomis, bet XV a. tapo riterių giesme. Spėjama, kad būtent Jogailai atvykus į Lenkija, kartu "atvyko" ir giesmė, nes sėjama, kad giesmė „Dievo motina“ buvo Jogailos karūnavimosi himnas. Pagal metraštininko Jano Dlugošo kronikas (pirmas tai minintis rašytinis šaltinis) giesmė buvo giedama prieš Žalgirio mūšį 1410 m. Būtent Dlugošas pavadino „Karmen patrium“ - „Tėvynės giesmė“. Vėliau himnas prarado savo reikšmę. Tik XIX a. statusas „Karmen patrium“ įtvirtintas iki dabar.

„Dievo motina“ giesmė - unikalus kūrinys, nes neturi atitikmenų graikų, lotynų ir vokiečių literatūroje.

Pirmasis posmelis - malda į Mariją ir Kristų, prašant užtarimo. Antrasis - tiesioginis kreipimasis būtent į Kristų (Dievo sūnų), prašant pagalbos žmonėms

Giesmė[taisyti | redaguoti kodą]

Варыянт словаў (baltarusiškai)

Багародзіца, Дзявіца
Богам славёна, Марыя
У твайго сына, Гаспадзіна
Маці звалёна, Марыя
Маці звалёна, Марыя
Зычы нам і адпусьці нам
І дзеля Хрысьціцеля, Божыча
Слыш галасы, чалавечы мысьлі поўнь
І малітву цябе узносім
І даць рады цябе ж просім
Дай на сьвеце збожны пабыт
Па жывоце дай райскі быт
Багародзіца, Дзявіца
Богам славёна, Марыя


Bogurodzica (lenkiškai)

Bogurodzica, dziewica
Bogiem sławiena Maryja
Twego syna, Gospodzina,
Matko zwolena Maryja
Matko zwolena Maryja
Zyszczy nam Spuści nam.
Kyrieleison.
Twego dzela krzciciela, Bożycze
Usłysz głosy, napełń myśli człowiecze.
Słysz modlitwę, jąż nosimy
A dać raczy, jegoż prosimy,
A na świecie zbożny pobyt
Po żywocie rajski przebyt.
Bogurodzica, dziewica
Bogiem sławiena Maryja
Kyrieleison.


Birth-Giver of God

Birth-Giver of God,
Virgin, by God glorified, Mary
From your son, the Lord,
chosen mother, Mary!
chosen mother, Mary!
Obtain for us, send to us.
Lord, have mercy.
For the sake of your Baptist, oh Son of God,
Hear the voices, fulfill man's thoughts,
Hear the prayer, which we offer
Deign to give us what we ask for:
On earth a stay with God,
After life, a sojourn in paradise.
Lord, have mercy.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]