Bočkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bočkai
lenk. Boćki
   POL Gmina Boćki COA.svg   
Kościół św. Józefa i Antoniego w Boćkach1.JPG
Šv. Juozapo bažnyčia

Bočkai
52°39′00″N 23°02′00″E / 52.65°N 23.033333°E / 52.65; 23.033333 (Bočkai)Koordinatės: 52°39′00″N 23°02′00″E / 52.65°N 23.033333°E / 52.65; 23.033333 (Bočkai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Bielsko apskritis
Valsčius: Bočkų valsčius
Gyventojų (2010): 1 519
Pašto kodas: PL 17-111

Bočkai (lenk. Boćki, ukr. Ботьки, Botky) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Bočkų valsčiuje, Bielsko apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 18 km į pietvakarius nuo Bielsko ir apie 53 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs šalia Nužeco upės. Kaime įsikūrusi Bočkų Dievo Motinos parapija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1502 m. Nuo XVI a. iki 1752 m. gyvenvietė priklausė Sapiegų šeimai, vėliau Potockiams. gruodžio 3 dieną. 1509 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises. 1513 m. balandžio 13 d. įkurta Bočkų Šv. Juozapo parapija. 1568 m. į miestą buvo pakviesti apsigyventi žydai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1571 m. mieste buvo 235 namai ir 1400 gyventojų. Ant upės stovėjo 4 malūnai. 1674 m. 54 % miesto gyventojų buvo unitai, 25 % katalikai ir 21 % žydai. XVII a. pabaigoje pastatyta Bočkų Senoji sinagoga. XVIII a. pabaigoje mieste gyveno 1,513 gyventojai iš kurių 666 buvo žydai. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1807 m. pastatyta Bočkų Naujoji sinagoga. XIX a. įkurtos Bočkų Senosios žydų kapinės ir Bočkų Naujosios žydų kapinės. 1860 m. gyveno 405 katalikai, 290 stačiatikiai ir 743 žydai. 1878 m. sausio 1 d. buvo 1,900 gyventojų, iš kurių 1,262 buvo žydai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1931 m. mieste gyveno 1,158 katalikai, 763 žydai ir 421 stačiatikiai. 1934 m. gyvenvietė prarado miesto teises, tuo metu kaime gyveno apie 2,300 gyventojų, iš kurių 58 % buvo lenkai. Kaime stovėjo 400 namų. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]