Blastas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Blastas – jauna ir nediferencijuota aktyviai besidauginanti ląstelė, nedideliais kiekiais randama sveikame organizme. Iš įvairios kilmės blastinių ląstelių vystosi normalūs audiniai ir organai. Blastinės kilmės ląstelių pagausėjimas būdingas piktybiniams navikams, ypač onkohematologinėms ligoms, pavyzdžiui, ūminei leukemijai.

Ūminės limfogeninės leukemijos blastai perferiniame kraujo tepinėlyje
Ūminės mažai diferencijuotos mielogeninės leukemijos blastai periferinio kraujo tepinėlyje

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blastui būdingi šie požymiai[1]:

  • Vidutinio dydžio arba didelė ląstelė
  • Didelis branduolio ir citoplazmos santykis (daugiau kaip 70%)
  • Siaura, dažniausiai lengvai bazofilinė citoplazma
  • Branduolio forma dažniausiai apvali, tačiau gali būti ir asimetriška
  • Dažnai randamas vienas ar keli branduolėliai
  • Branduolyje esantis chromatinas nekondensuotas

Leukemijos blastai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leukemijos blastai pagal granuliuotumą skirstomi į tokias grupes:

  • Agranuliniai blastai
  • Granuliuoti blastai
  • Hipergranuliuoti blastai
Mieloblastas su Auer lazdele

Ūminės leukemijos blastams būdingos Auer lazdelės; paprastai jas radus galima užtikrintai diagnozuoti ūminę leukemiją, išimtį sudaro tik mielodisplastinis sindromas su blastų pertekliumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fuchs et al. Manual Hämatologie 2013, NORA Verlag, 2013